Dominikos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 79:
[[1906]] Moralesas atsistatydino, prezidentu tapo [[Ramonas Kaseresas]]. Numalšinus sukilimą šiaurės rytuose, atėjo politinio stabilumo ir ekonominio augimo, kurį skatino amerikiečių investicijos į cukraus pramonę, laikotarpis. R.Kasereso nužudymas [[1911]] m., už kurį iš dalies atsakingas Moralesas, sukėlė respublikoje chaosą. Du mėnesius šalį valdė generolas Alfredas Viktorija. Kasereso paliktas 4 mln. pesų biudžeto perviršis buvo greitai išleistas numalšinti kilusius sukilimus. Jis privertė kongresą prezidentu išrinkti jo dėdę Eladijų Viktoriją, bet jį greitai pakeitė arkivyskupas [[Adolfas Nouelis]].
[[1916]] m. [[gegužės 15]] d. [[Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų korpusas|JAV jūrų pėstininkai]] įsiveržė į Dominiką ir ją užėmė. Dominikos elitas atsisakė bendradarbiauti su okupantais. Dominikos kongresas prezidentu išrinko Franciską Henrikezą y Karvachalą. [[1922]] m. Francisco Penadas nuvyko į Vašingtoną ir susitarė dėl hugeso-Peinado plano. Pagal jį šalį iki rinkimų valdys laikinoji vyriausybė, visi JAV karinės administracijos nutarimai bus patvirtinti, o 1907 m. sutartis galios kol Dominika išmokės skolas. Tų metų [[spalio 1]] d. Chuanas Bautista Vičinis tapo laikinuoju prezidentu ir JAV pradėjo trauktis iš Dominikos. Didžiausias okupacijos palikimas buvo Nacionalinių policijos pajėgų, kurios padėįjo kovoti su sukilėliais, įkūrimas. Jos padėjo iškilti [[Rafael Trujillo|Truchiljui.
[[1924]] m. pasibaigus okupacijai prezidentu buvo išrinktas Horacijus Váskezas. Jam valdant šalis suklestėjo, buvo gerbiamos žmonių teisės. Tačiau [[1927]] m. jis sutiko, kad jo kadencija būtų pailginta nuo 4 iki 6 metų. Dominikos kongresas neprieštaravo. Vėliau Vaskezas panaikino draudimą prezidentui eiti antrą kadenciją ir pareiškė norą balatiruotis 1930 m. Jo veiksmai rodė, kad rinkimai nebus sąžiningi, o kilusi [[Didžioji ekonominė krizė|ekonominė krizė]] numušė cukraus kainas.
| |||