Hercegovina: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
Automatinis kabučių taisymas
S (robotas Pridedama: zh:赫塞哥維納)
S (Automatinis kabučių taisymas)
[[Vaizdas:Hercegovina.svg|thumb|250px|Hercegovina]]
'''Hercegovina''' arba '''Hercogovina''' (bosn. k. ''Херцеговина'' arba ''Hercegovina'') yra istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijos ir Hercegovinos]] (''Bosna i Hercegovina'') valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo "hercogo"„hercogo“ arba "hercogystės"„hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras – [[Mostaras]], liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.
 
Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje – serbai, palei Neretvos upę gyvena bosniai, įskaitant Mostaro, Koničiaus (''Konjic'') ir Stolac miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.
Viduramžiais rytinėje Hercegovinoje ir šiaurinėje Juodkalnijoje buvo Hum (Zahumlje) ir Travunijos hercogystės, kurios buvo priklausomos nuo Bizantijos, Bosnijos ir Serbijos. Vakarinė Hercegovinos dalis priklausė Kroatijos karalystei. Nuo 1320-ųjų visos šios žemės priklausė Bosnijos karalystei.
 
[[1448]] m. [[sausio 20]] d. Fridrychui III-jam siųstame dokumente Stjepan Vukčić Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Hum ir Primorjes valdovu ir Bosnijos karalystės didžiojo kunigaikščiu (''Herzog'' vokiškai – kunigaikštis), dėl to šios žemės kiek vėliau pradėtos vadinti "hercogo"„hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.
 
1482 m. Hercogas buvo nugalėtas Osmanų, kurių kariuomenei vadovavo jo paties sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą.
106 625

pakeitimai