Dominikos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

== XX amžius ==
Visą XX a. pradžią politinis nestabilumas ir ekonominės krizės žlugdė šalį, JAV dažnai kišosi į šalies vidaus reikalus, ypač siekdama, kad Dominikoje neįsitvirtintų Europos valstybių interesai.
[[File:Ramon_Caceres.jpg|thumb|200px|Ramonas Kaseresas]]
 
Per šešis metus po Ero mirties Dominikoje įvyko 4 revoliucijos, o ją valdė penki prezidentai.<ref>Howard Wiarda, ''Dominican Republic: A Nation in Transition'' p. 30 (Pall Mall Press: London, 1966)</ref> Ero žudikai turtingiausias šalies tabako pirklys [[Chuanas Isidras Chimenesas]] ir generolas [[Horacijus Vaskezas]] tapo atitinkamai prezidentu ir viceprezidentu, bet greitai susipyko. Vaskezo kariai nuvertė Chimenesą [[1903]] m., bet jį nuvertė Chimeneso generolas [[Alechandras Vos y Gilas]], kuris pasisavino valdžią sau. Chimeneso šalininkai nuvertė Gilą, bet jų vadas Karlosas Moralesas atsisakė grąžinti valdžią Chimenesui ir susidėjo su Vaskezo rėmėjais. Chimeneso šalininkai vėl sukilo.
 
 
[[1924]] m. pasibaigus okupacijai prezidentu buvo išrinktas Horacijus Váskezas. Jam valdant šalis suklestėjo, buvo gerbiamos žmonių teisės. Tačiau [[1927]] m. jis sutiko, kad jo kadencija būtų pailginta nuo 4 iki 6 metų. Dominikos kongresas neprieštaravo. Vėliau Vaskezas panaikino draudimą prezidentui eiti antrą kadenciją ir pareiškė norą balatiruotis 1930 m. Jo veiksmai rodė, kad rinkimai nebus sąžiningi, o kilusi [[Didžioji ekonominė krizė|ekonominė krizė]] numušė cukraus kainas.
[[File:Haitian corpses after the 1937 massacre.jpg|thumb|200px|Haitiečių kūnai po žudynių 1937 m.]]
[[1930]] m. vasarį Santjago teisininkas Rafaelis Estrela Urenja paskelbė revoliuciją, o policijos vadas Truchiljas liepė savo daliniams likti barakuose. Vaskezas išvyko į tremtį, o Urenja tapo laikinuoju prezidentu. Gegužės mėn. rinkimuose Truchiljas surinko 95% balsų, nes armija baugino rinkimus prižiūrinčius pareigūnus. Jo režimas pasižymėjo brutaliu ir nuožmiu oponentų naikinimu, asmenybės kultu, tačiau tuo metu šalis pasiekė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Jo vardu pervadinta sostinė, daug miestų, statyti jo paminklai. [[1937]] m. Truchiljo nurodymu buvo išžudyta apie 35 tūkst. šalyje gyvenusių haitiečių. Nepaisant to, JAV nuosekliai rėmė Truchilją. Nors Truchiljas mėgdžiojo [[Francisco Franco|Fransiską Franką]], leido šalyje apsistoti respublikos šalininkams po pralaimėto [[Ispanijos pilietinis karas|pilietinio karo]]. Per Holokaustą jis leido žydams apsistoti Sosuoje, kai jų nepriėmė kitos šalys. Šie sprendimai susiję su ''blanquismo'' politika, kuri buvo pagrįsta antihaitietiška ksenofobija. Truchiljas norėjo, kad į Dominiką atvyktų daugiau baltųjų. Japonams užpuolus Perl Harborą ir JAV įsitraukus į karą, jis irgi paskelbė karą Ašies valstybėms, nors atvirai žavėjosi Hitleriu ir Musoliniu.
 
[[1961]] m. [[gegužės 30]] d. Dominikos disidentai nužudė Truchilją prie [[San Kristobalis (Dominikos Respublika)|San Kristobalio]]. Jo sūnus [[Ramfis Truchiljas]] perėmė prezidento postą ir pagavo tėvo žudikus. Tačiau lapkritį pilotų sukilimas privertė Truchiljų šeimą bėgti į Prancūziją, o marionetė prezidentas [[Joaquín Balaguer|Choakinas Balageras]] įgavo realią valdžią. Reikalaujant JAV jis turėjo dalintis valdžią su [[1962]] m. [[sausio 1]] d. įkurta septynių narių Valstybės taryba, kuriai priklausė nuosaikūs opozicijos atstovai. Po nepavykusio perversmo jis pabėgo į užsienį [[sausio 16]] d. Laikinuoju prezidentu tapo [[Rafaelis Filibertas Bonelis]], kol įvyko rinkimai gruodžio mėnesį. Juos laimėjo opozicijos narys Chuanas Bošas. Jis perskirstė žemės nuosavybę, nacionalizavo kelias užsienio bendroves, bandė armijai primesti civilinės valdžios viršenybę. Visa tai supykdė armijos bažnyčios elitą ir turtinguosius. [[1963]] m. rugsėjį Bošą nuvertė Elijas Vesijas ir šalis tapo karine diktatūra.
1930 m. vasarį Santjago teisininkas Rafaelis Estrela Urenja paskelbė revoliuciją, o policijos vadas Truchiljas liepė savo daliniams likti barakuose. Vaskezas išvyko į tremtį, o Urenja tapo laikinuoju prezidentu. Gegužės mėn. rinkimuose Truchiljas surinko 95% balsų, nes armija baugino rinkimus prižiūrinčius pareigūnus. Jo režimas pasižymėjo brutaliu ir nuožmiu oponentų naikinimu, asmenybės kultu, tačiau tuo metu šalis pasiekė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Jo vardu pervadinta sostinė, daug miestų, statyti jo paminklai. [[1937]] m. Truchiljo nurodymu buvo išžudyta apie 35 tūkst. šalyje gyvenusių haitiečių. Nepaisant to, JAV nuosekliai rėmė Truchilją. Nors Truchiljas mėgdžiojo [[Francisco Franco|Fransiską Franką]], leido šalyje apsistoti respublikos šalininkams po pralaimėto [[Ispanijos pilietinis karas|pilietinio karo]]. Per Holokaustą jis leido žydams apsistoti Sosuoje, kai jų nepriėmė kitos šalys. Šie sprendimai susiję su ''blanquismo'' politika, kuri buvo pagrįsta antihaitietiška ksenofobija. Truchiljas norėjo, kad į Dominiką atvyktų daugiau baltųjų. Japonams užpuolus Perl Harborą ir JAV įsitraukus į karą, jis irgi paskelbė karą Ašies valstybėms, nors atvirai žavėjosi Hitleriu ir Musoliniu.
 
[[1965]] m. [[balandžio 24]] d. kilo karinis maištas, kuris bandė grąžinti Bošą į valdžią. [[Balandžio 28]] d. armija paprašė amerikiečių karinės intervencijos. Smurtas baigėsi tik [[rugpjūčio 31]] d.
[[1961]] m. Truchiljas buvo nuverstas, [[1963]] m. surengti nauji rinkimai. Vėliau ilgai šalį valdė buvęs Truchiljo patikėtinis [[Joaquín Balaguer|Choakinas Balageras]].
 
== Išnašos ==
3 689

pakeitimai