Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 70:
XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, dalies Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrinė ir daugiakonfesinė valstybė. Valdantysis elitas laikėsi religinės tolerancijos, oficialiuose dokumentuose naudota lotynų ir [[rusėnų kalba|senoji slavų kanceliarinė kalba]].<ref>Babinskas, Nerijus. „Etninė ir konfesinė LDK įvairovė. Reformacija“. šaltiniai.info Tikrinta 2019-05-20.</ref>
 
1385 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila sudarė santuoką su Lenkijos sosto paveldėtoja Jadvyga ir 1386 m. buvo vainikuotas Lenkijos karaliumi. Taip buvo sudaryta personalinė Lietuvos ir Lenkijos unija.<ref>Rimvydas Petrauskas. Lemiamų įvykių link: politinė situacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplinkiniuose kraštuose XIV a. devintame dešimtmetyje// D.Baronas, A. Dubonis, R.Petrauskas Lietuvos istorija III tomas. Baltos lankos, 2011.</ref> Pagal Krėvos aktą Jogaila įsipareigojo Lietuvą apkrikštyti ir [[1387]] m. atvykęs į Lietuvą pats dalyvavo [[Lietuvos krikštas|krikštijimo akcijose]], buvo įstaigta Vilniaus vyskupija.<ref>R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas, struktūros ir institucijos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P.188-189. ISBN 978-9955-23-239-1</ref>
 
=== Abiejų Tautų Respublika ===
{{main|ATR}}
 
Jogaila nesujungė Lietuvos ir Lenkijos į vieną valstybę – šių valstybių santykiai XV a. – XVI a. pradžioje nebuvo pastovūs – Lietuva dažnai turėjo atskirą valdovą iš Gediminaičių dinastijos, kurį rinkosi atskirai nuo Lenkijos. XV a. pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės pašonėje sustiprėjo Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri ėmė pretenduoti į visas Rusios žemes. Visą XV a. rusenęs konfliktas su Maskva XV a. pabaigoje peraugo į karą.<ref>J.Kiaupienė. Rytų ir pietryčių kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kova dėl teritorijų ir įtakos.// J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija IV tomas. Baltos lankos, 2009. P. 453. ISBN 978-9955-23-239-1</ref> Lietuvos didikai ir bajorija paramos tikėjosi iš Lenkijos, kuri mainais reikalavo suartinti valstybes. Tokiomis aplinkybėmis sudaryta [[Liublino unija]] ([[1569]] m.). Jos aktu Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija buvo pertvarkyta į šių valstybių konfederaciją – vadinamąją [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], turėjusią bendrą valdovą ir bendrą [[Seimas (ATR)|Seimą]].
 
[[Vaizdas:Potęga Rzeczypospolitej u zenitu. Złota wolność. Elekcja R.P. 1573.jpg|thumb|270px|left|„Aukso laisvė“ – 1573 m. karaliaus rinkimai]]