Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Kultūra: +Nemater. pasaulio paveldas, Pasaulio atm. |
|||
Eilutė 68:
Kunigaikštis [[Gediminas]] diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras) gerokai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus. Jo sūnus [[Algirdas]] toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to taip pat prisidėjo ir jo brolis [[Kęstutis]]. 1362 m. Algirdas pasiekė svarbią pergalę prieš Aukso Ordą [[Mėlynųjų Vandenų mūšis|mūšyje prie Mėlynųjų Vandenų]] ir įsitvirtino pietų Rusioje – [[Kijevas|Kijeve]], [[Podolė]]je bei menkai apgyvendintoje Dykroje.<ref>Baranauskas, Tomas (2012-06-23). [http://www.veidas.lt/melynuju-vandenu-musis-atminties-sugrizimas-po-650-metu „Mėlynųjų Vandenų mūšis: atminties sugrįžimas po 650 metų“]. Veidas (25): 30–32. ISSN 1392-5156.</ref> Užėmusi Kijevą Lietuvos didžioji kunigaikštystė tapo tiesiogine [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kaimyne ir varžove.<ref>Auty, Robert; Obolensky, Dimitri (1981). [https://books.google.com/books?id=xxREnBcMFcEC&pg=PA88 A Companion to Russian Studies: An Introduction to Russian History]. Cambridge University Press. p. 86. ISBN 978-0-521-28038-9.</ref>
XIV a. pabaigoje Lietuva pasiekė didžiausią teritorinį išsiplėtimą – pietuose jos sienos siekė net [[Juodoji jūra|Juodąją jūrą]], valstybė apėmė dabartinių Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, dalies Rusijos ir Lenkijos teritorijas.<ref>Paul Magocsi (1996). History of the Ukraine. University of Toronto Press. p. 128. ISBN 0802078206.</ref> Tuo pačiu metu nuo XIII a. Lietuvos valstybė nuolat kariavo su Vokiečių Ordinu. Geopolitinė situacija tarp Rytų ir Vakarų lėmė tai, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakultūrinė ir daugiakonfesinė valstybė.
1385 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila
=== Abiejų Tautų Respublika ===
|