Armėnijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Armenia_map_of_Köppen_climate_classification.svg|miniatiūra|300x300px| Armėnija pagal Köppen klimato zonas ]]
{{tvarkyti}}
{{Šaltiniai}}
[[Vaizdas:Armenia_map_of_Köppen_climate_classification.svg|miniatiūra|300x300px| Armėnija pagal Köppen klimato zonas ]]
[[Vaizdas:Satellite_image_of_Armenia_in_May_2003.jpg|miniatiūra|306x306px| Armėnijos vaizdas iš palydovo ]]
[[Armėnija]] yra žemyninė valstybė [[Pietų Kaukazas|Užkaukazėje]]. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su [[Gruzija]] ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu,]] o pietuose ir vakaruose - – su [[Iranas|Iranu]] ir [[Turkija]].
 
Armėnijos reljefas susideda iš kalnų ir lygumų. Šalyje yra greitai tekančių upių ir sąlyginai nedaug, bet tankių miškų. Armėnijos klimatas  – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos. Žemės paviršius ties [[Aragacas|Aragaco kalnu]] pakyla iki 4090  m virš jūros lygio.
 
== Fizinė aplinka ==
[[Vaizdas:Armenia_2002_CIA_map.jpg|dešinėje|miniatiūra|376x376px300px| Išsamus Armėnijos žemėlapis ]]
Armėnija yra pietinėje Užkaukazės dalyje  – regione į pietvakarius nuo [[Rusija|Rusijos]], tarp [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrų]] . Šiuolaikinė [[Armėnija]] užima dalį istorinės Armėnijos, kurios senovės centrai buvo [[Araksas|Arako upės]] slėnyje ir regione aplink [[Vano ežeras|Vano ežerą]] Turkijoje. Armėnija šiaurėje ribojasi su Gruzija, rytuose - – [[Azerbaidžanas]], pietvakariuose - – nuo Azerbaidžano atsiskyrusiu [[Kalnų Karabachas|Kalnų Karabachu]], pietuose - – Iranu, vakaruose - – Turkija.
 
== Topografija ir nuotekis ==
[[Mažasis Kaukazas|Mažojo Kaukazo]] kalnynas driekiasi per šiaurinę Armėniją, eina į pietryčius tarp [[Sevanas (ežeras)|Sevano ežero]] ir Azerbaidžano, tada maždaug ties Armėnijos ir Azerbaidžano sieną pasiekia Iraną. Toks kalnų išsidėstymas apsunkina kelionę iš šiaurės į pietus. Geologinis aktyvumas toliau tęsiasi niokojančių žemės drebėjimų, užklumpančių Armėniją, forma. 1988  m. gruodžio mėn. antras pagal dydį respublikos miestas Leninakanas (dabar [[Giumri]]) buvo smarkiai sugriautas dėl galingo žemės drebėjimo, kurio metu žuvo daugiau nei 25 000 žmonių. [[Vaizdas:Armenia_Topography.png|kairėje|miniatiūra| 200px|Armėnijos topografija ]]
 
Maždaug pusė Armėnijos ploto - – maždaug 29 743  km² yra bent 2000  m pakilusi nuo jūros lygio; ir tik 3% šalies teritorijos yra žemiau 650  m virš jūros lygio. Žemiausi taškai yra [[Araksas|Arakso]] ir [[Debedas|Debedo]] slėniuose tolimoje šiaurėje. Aukštingumas tose vietose siekia 380 ir 430  m. Aukštingumas Mažajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280  m. Į pietvakarius nuo šio kalnyno yra Armėnijos plokščiakalnis, kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upės, esančios Turkijos pasienyje. Plokščiakalnyje yra tarpinių kalnų masyvų bei užgesusių ugnikalnių. Aukščiausias jų  – 4090  m aukščio [[Aragacas]], aukščiausia Armėnijos viršūnė. Dauguma gyventojų gyvena vakarinėje ir šiaurės vakarinėje valstybės dalyse, kur yra du pagrindiniai miestai - – [[Jerevanas]] ir [[Giumri]].
 
[[Debedas|Debedo]] ir [[Akstafa (upė)|Akstafos]] slėniai sudaro pagrindines perėjas per kalnus į Armėniją iš šiaurės. [[Sevanas (ežeras)|Sevanas]], 72,5  km pločio plačiausioje vietoje ir 376  km ilgio, yra didžiausias Armėnijos ežeras. Jis yra 1900  m vird jūros lygio ir užima 1279,18  km² plotą. Kiti svarbiausi ežerai yra [[Arpis]], 7,5  km²; Sevas, 2  km², Akna, 0,8  km².<ref>{{Cite web|url=https://www.armstat.am/file/article/eco_booklet_2018.doc.pdf|title=ENVIRONMENTAL STATISTICS OF ARMENIA FOR 2018 AND TIME-SERIES OF INDICATORS FOR 2014-2018|last=|first=|date=|website=|url-status=live|archive-url=|archive-date=|access-date=}}</ref>
 
Reljefas labiausiai nelygus labiausiai į pietryčius nutolusiose teritorijose, kur teka Bargušato upė, o labiausiai lygus  – Arakso upės slėnyje iki pietvakarinių teritorijų. Didžiąją Armėnijos dalį skalauja [[Araksas]] arba jo intakas [[Hrazdanas]], tekantis iš Sevano ežero. Araksas sudaro didžiąją dalį Armėnijos sienos su Turkija ir Iranu, o [[Zangezūro kalnagūbris|Zangezūro kalnagūbriu]] eina siena tarp Armėnijos pietinės [[Siuniko sritis|Siuniko srities]] ir gretimos Azerbaidžano Nachičevanės autonominės respublikos.
[[Vaizdas:Armenian_terrain.jpg|kairėje|miniatiūra|280x280px| Armėnijos reljefas ]]
 
== Klimatas ==
Temperatūra Armėnijoje paprastai priklauso nuo aukštingumo.<ref>[https://web.archive.org/web/20100901093228/http://www.armeniaforeignministry.com/arm/geography/main.html "Geography"„Geography“]</ref> Kalnai blokuoja švelnų Viduržemio ir Juodosios jūros klimatą, suteikdami sąlygas didelei sezoninei orų kaitai su šaltomis snieguotomis žiemomis ir šiltomis ar karštomis vasaromis. Armėnijos plokščiakalnyje vidutinė žiemos temperatūra yra nuo 0  °C iki –15  °C, o vidutinė vasaros temperatūra yra tarp 15  °C ir 30  °C.<ref>[https://web.archive.org/web/20090115080619/http://www.bbc.co.uk/weather/world/city_guides/results.shtml?tt=TT004530 Yerevan, Armenia]</ref> Vidutinis kritulių kiekis svyruoja tarp 250  mm per metus žemutiniame Arakso slėnyje iki 800 mm/m. aukščiausiose vietovėse. Nepaisant atšiaurios žiemos daugelyje vietų ([[Širako sritis|Širako srityje]] šaltis siekia –40  °C ir žemiau), dėl plokščiakalnio vulkaninio dirvožemio derlingumo Armėnija yra viena seniausių žemdirbystės vietų pasaulyje.
 
== Plotas ir sienos ==
'''Plotas''': ''iš viso:'' 29 743 &nbsp; km²
 
: ''pasaulyje:'' 143
 
''sausuma:'' 28,203 &nbsp; km² ''vandenys: 1'' 540 &nbsp; km²
 
'''Sausumos sienos''': ''iš viso:'' 1570 &nbsp; km, sienos su [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] (įskaitant Kalnų Karabachą) 566 &nbsp;km, [[Nachičevanės autonominė respublika|Azerbaidžano Nachičevanės]] eksklavu 221&nbsp; km, [[Gruzija]] 219  km, [[Iranas|Iranu]] 44 &nbsp; km, [[Turkija]] 311 &nbsp; km.
 
'''Pakrantė:''' 0  km (žemyninė valstybė)
 
'''Aukščio ekstremumai:''' ''žemiausias taškas:'' 375  m, ''aukščiausias taškas:'' Aragacas 4090 m
 
'''Labiausiai nutolę Armėnijos taškai:''' ''Šiaurės:'' [[Tavušo sritis]] ({{Coord|41|17|N|45|0|E|type:landmark_region:AM}}) ''Pietų:'' [[Siuniko sritis]] ({{Coord|38|49|N|46|10|E|type:landmark_region:AM}}) ''Vakarų:'' [[Širako sritis]] ( {{Coord|41|5|N|43|27|E|type:landmark_region:AM}}) ''Rytų:'' Siuniko sritis ( {{Coord|39|13|N|46|37|E|type:landmark_region:AM}})
 
== Ištekliai ir žemės panaudojimas ==
'''Gamtiniai ištekliai:''' [[Auksas|aukso]], [[Varis|vario]], [[Molibdenas|molibdeno]], [[Cinkas|cinko]], [[Boksitas|boksito]] atsargos.
 
'''Žemės naudojimas:''' ''ariama žemė: 4 456  km² ,'' 15,8 proc. ''daugiametės kultūros:'' 1,9 proc. ''daugiametės ganyklos: 4,2 proc.'' ''miškai (2018  m.): 11,2%'' ''kita:'' 31,2% (2011  m.)
 
'''Drėkinama''' '''žemė:''' 2,084 &nbsp;km² (2018  m.)
 
== Aplinkosaugos problemos ==
Po 1986  m. atominio reaktoriaus sprogimo Černobylyje susiformavo pirmosios „žaliųjų“ grupės, kurios priešinosi intensyviai Jerevano pramoninei oro taršai ir branduolinei energetikai  – taip dešimtojo XX a. dešimtmečio viduryje prasidėjo platesnė vieša diskusija apie aplinkosaugos problemas Armėnijoje. Su kitų politinių klausimų judėjimais susijungę protestai dėl aplinkosaugos problemų padėjo susidaryti tautinio nepriklausomybės judėjimo pagrindui.
 
Užterštumas toksiškais chemikalais, pavyzdžiui [[DDT|DDT,]] prisidėjo prie prastos dirvožemio kokybės daugelyje šalies dalių.
 
Armėnija bando spręsti aplinkos problemas. Įsteigta Aplinkos ministerija, įvesti mokesčiai už oro ir vandens taršą bei atsikratymą kietosiomis atliekomis; šios pajamos naudojamos aplinkosaugai. Armėnija bendradarbiauja su tarptautinės bendruomenės nariais aplinkos klausimais. Šalies vyriausybė siekia uždaryti Armėnijos atominę elektrinę, kai tik bus atrasti alternatyvūs energijos šaltiniai.