Bohumil Bouček: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Kusurija (aptarimas | indėlis)
→‎Podebradų kurorto steigėjas: skirtingi (nesusiję) kurortai
Eilutė 33:
== Podebradų kurorto steigėjas ==
 
NuoPirmiau patPodebradų pradžiųkurorto steigimo dalyvavo geležingo vandens kurorto steigime. Šis kurortas veikė [[Podebradų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kalnakasių bažnytėlės]] pašonėje, miesto dalies, vadinamos ''Zálabí'', teritorijoje 1881–1937 m. Jo lėšomis aplinkui buvo įveistas parkas.
 
XIX ir XX amžių sandūroje miestas labai kentėjo nuo vandens trūkumo. Tuomet jis buvo Podebradų dvaro savininko grafo [[Arnošt Filip Hohenlohe|Arnošto Filipo Hohenlohės]] iš [[Šilingsfiurstas|Šilingsfiursto]] asmeninis gydytojas<ref>HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013</ref>. Grafas paprašė prūsų didiką [[Karl von Bülow]], kad jis pabandytų [[virgulė|virgulių]] pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžti pradėta II-ame [[Podebradų pilis|Podebradų pilies]] kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. B. Boučekas ir Janas Helichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas [[geologija|geologinių]] tyrimų labui, kol, [[1905]] liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens šaltinis [[Poděbradka]]<ref>VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]</ref>. Daktaras B. Boučekas ne tik tiesogiai prisidėjo prie mineralinio vandens šaltinio atradimo, bet ir tuoj pat pasirūpino mineralinio vandens chemine [[analizė|analize]], kuri atskleidė, jog tai [[šarmas|šarminis]], vidutinės mineralizacijos [[mineralinis vanduo]], turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]]. Daktaras B. Boučekas pradėjo Podebradką naudoti gydymo tikslams savo mažojoje ligoninėje ir pirmasis pastebėjo, kad ji tinka širdies ir kraujagyslių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą išspausdino 1908 m. vasarį moksliniame medicinos žurnale ''Časopis českých lékařů''. 1907 m. daktaras B. Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio ''Charyclea'', leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango sveikatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas ''Knížecí lázně'' („Grafų kurortas“) buvo atidarytas 1908 m., ir taip B. Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu B. Boučekas valdė vieną iš Podebradų [[Ligoninė|lazaretų]].