Bohumil Bouček: Skirtumas tarp puslapio versijų

XIX ir XX amžių sandūroje miestas labai kentėjo nuo vandens trūkumo. Tuomet jis buvo grafo asmeninis gydytojas [[Arnošt Filip Hohenlohe|Arnošto Filipo Hohenlohės iš Schillingfürsto]], dvarininko Podebradų žemės valdoje<ref>HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013</ref>. Šis grafas paprašė prūsų didiką [[Karl von Bülow]], kad jis pabandytų virgulės pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžimas buvo pradėtas II-ame [[Podebradų pilis|Podebradų pilies]] kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. Bohumil Bouček ir Janas Helichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, [[1905]] liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens [[Poděbradka]] šaltinis<ref>VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]</ref>. Daktaras Boučekas ne tik kad tiesogiai dalyvavo mineralinio vandens šaltinio atradime, bet ir tuoj pat parūpino mineralinio vandens cheminę analizę, kuri atskleidė, jog tai šarminis vidutinės mineralizacijos [[mineralinis vanduo]], turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]]. Daktaras Boučekas pradėjo Poděbradką naudoti gydymo tikslams savo mažiojoje ligoninėje ir pirmasis pastebėjo, kad ji tinka kardiovaskuliarinių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą publikavo vasarį 1908 m. moksliniame medicinos žurnale ''Časopis českých lékařů''. 1907 m. daktaras Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango svekatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas "Knížecí lázně" ("Grafų kurortas") buvo atidarytas 1908 m. ir taip daktaras Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Boučekas valdė vieną iš Podebradų [[Ligoninė|lazaretų]].

 

* ''Letopisy ochotnického spolku'' (1879; Megėjiškos bendrovės kronika)

* ''Cholera na Poděbradsku. Epidemiologická studie'' (savo lėšomis, 1893; Cholera Podebradų šalyje. Epidemiologijos studija)