Bohumil Bouček: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = BohumilisBohumilas Boučekas<br><small>{{cs|Bohumil Bouček}}</small>

'''BohumilisBohumilas Boučekas''' ({{cs|Bohumil Bouček}}, [[1850]] m. [[sausio 5]] d.<ref>[http://ebadatelna.soapraha.cz/d/11855/197 Matriční záznam o narození a křtu, farnost Poděbrady] matrikos įrašas apie gimimą ir krikštą, Podebradų parapija</ref> – [[1926]] m. [[gegužės 22]] d.) – [[čekai|čekų]] gydytojas, [[Podebradų kurortas|Podebradų kurorto]] pradininkas<ref>{{cite web|last= |first= |url=http://www.mesto-podebrady.cz/vismo/dokumenty2.asp?id_org=12349&id=1055 |title=Významné osobnosti Poděbrad – 12 významných osobností Poděbrad - aneb sláva našich předků |publisher=Město Poděbrady |date=2010-11-01 |accessdate=2020-06-04}}</ref>.

Gimė 1850 m. sausio 5 d. [[Podebradai|Podebraduose]], kaipbuvo penktas iš dešimties vaikų, Podebradų gydytojo bei pirmos vietinės Františeko Boučeko ligoninės steigėjo šeimoje. Studijavo [[Praha|Prahos]] Akademiniame gimnasiume, toliau ten pat Medicinos Universitete, ketvirtais studijų metais perėjo į [[Viena|Vieną]], kur [[1873]] m.<ref>ŠMILAUEROVÁ, Eva. Poděbrady v proměnách staletí (2. díl). Praha: Scriptorium, 2005. ISBN 80-86197-62-X. 70 psl.</ref> užbaigė įgyjamas daktaro laipsnį. Vienoje pasiliko dirbti gydytoju ligoninės chirurgijos skyriuje. 1874 m. skrodimo metu susižeidė kairę ranką, dėl to gresė jos amputacija, bet tėvas Františekas jį atsigabeno namuonamo (į Podebradų ligoninę) ir asmeniškai išgydė. 1875 m. BohumilisBohumilas Boučekas išvyko į [[Juodkalnija|Juodkalniją]], kur kaip gydytojas dalyvavo [[Juodkalnijos istorija#Nepriklausoma Juodkalnija|mūšiuose su]] [[Turkai]]sturkais. 1875 m. grįžo į Podebradus padėti savo tėvui ligoninėje. 1877 m. poiš tėvo peremė ligoninę, kurioje dirbo gydytoju iki savo mirties 1926 m. 1880 m. Podebradų municipalitetas įvedė viešąją medicinos tarnybą ir Bohumiliui Boučekui paskyrė aptarnauti Podebradų miestą bei 22 aplinkines gyvenvietes.

BohumilisBohumilas Boučekas stipriai dalyvavo teatro veikloje: kaip aktorius, režiserius, teatro veiklos organizatorius, Megėjiško teatro bendijos Jiří prezidentas. Dalyvavo Jiřío Teatro steigime. 1884 – 1906 m. municipaliteto narys ir mokyklos tarybos narys bei tvarkė reikalus daugelio kitų srityse. Pirmosios mieste telefono linijos (jugiančios su vaistininku [[Janas Hellichas|Janu Hellichu]]) savininkas. Bibliotekos steigėjas.

IšNuo pat pradžių dalyvavo geležingo vandens kurorto steigime. Šis kurortas veikė [[Podebradų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kalnakasių bažnytelės]] pašonėje, miesto dalies vardu Zálabí teritorijoje 1881 – 1937 m. Jo lėšomis buvo aplinkui buvo išsodintas parkas.

19XIX ir 20XX amžių sandurojesandūroje miestas labai kentėjo nuo vandens nepritekliaustrūkumo. Tuomet jis buvo grafo asmeninis gydytojas [[Arnošt Filip Hohenlohe|Arnošto Filipo Hohenlohės iš Schillingfürsto]], dvarininko Podebradų žemės valdoje, asmeninis gydytojas<ref>HRABĚTOVÁ, Jana. Poděbrady – Město mého srdce III. – Obrázky z kulturních dějin. Praha: Nakladatelství Ostrov, 2013</ref>. Šis grafas paprašė prūsuprūsų didiką [[Karl von Bülow]]ą, kad jis pabandytų virgulės pagalba surasti geriamo vandens šaltinį miestui. Gręžimas buvo pradėtas II-ame [[Podebradų pilis|Podebradų pilies]] kieme, bet net ir pasiekus 30 m gylį vandens neatsirado. Bohumil Bouček ir Janas HellichasHelichas įkalbėjo grafą, kad gręžimas būtų tęsiamas geologinių tyrimų labui, kol, [[1905]] liepos 31 d., 96,7 m gylyje, ištryško mineralinio vandens [[Poděbradka]] šaltinis<ref>VÁCHA, Petr. Vzpomínka na poděbradské osobnosti [online]. Poděbradské noviny [cit. 2017-06-21]</ref>. Daktaras Boučekas ne tik kad tiesogiai dalyvavo mineralinio vandens šaltinio atradime, bet ir tuoj pat parūpino mineralinio vandens cheminę analizę, kuri atskleidė, jog tai šarminių-žemiųšarminis vidutinės mineralizacijos [[mineralinis vanduo]], turintis ypač daug (>2000 mg/l) ištirpusio [[Anglies dioksidas|anglies dvideginio]]. Daktaras Boučekas pradėjo Poděbradką naudoti gydymo tikslams savo mažiojoje ligoninėje ir kaip išvis pirmaspirmasis atspėjopastebėjo, kad ji tinka kardiovaskuliarinių ligų gydymui. Savo pastebėjimus pirmą kartą publikavo vasarį 1908 m. moksliniame medicinos žurnale ''Časopis českých lékařů''. 1907 m. daktaras Boučekas įkalbėjo grafą, kad savo žemių teritorijoje, šalia šaltinio Charyclea, leistų pastatyti nedidelį kurortą. Kurorto idėją uoliai propagavo savo paskaitose, kuriomis labai susidomėjo visuomenė. Taip pat vedė derybas su aukštesnio rango svekatos apsaugos institucijų tarnautojais (daktaru Pelclu). Pirmas pastatas "Knížecí lázně" ("Grafų kurortas") buvo atidarytas 1908 m. ir taip daktaras Boučekas tapo pirmuoju kurortininku-gydytoju. [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] metu Boučekas valdė vieną iš Podebradų [[Ligoninė|lazaretų]].