Armėnijos geografija

Armėnija yra žemyninė valstybė Užkaukazėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Gruzija ir Azerbaidžanu, o pietuose ir vakaruose - su Iranu ir Turkija.

Armėnija pagal Köppen klimato zonas

Armėnijos vaizdas iš palydovo

Armėnijos reljefas susideda iš kalnų ir lygumų. Šalyje yra greitai tekančių upių ir sąlyginai nedaug, bet tankių miškų. Armėnijos klimatas – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos. Žemės paviršius ties Aragaco kalnu pakyla iki 4090 m virš jūros lygio.

Fizinė aplinka

Išsamus Armėnijos žemėlapis

Armėnija yra pietinėje Užkaukazės dalyje – regione į pietvakarius nuo Rusijos, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų . Šiuolaikinė Armėnija užima dalį istorinės Armėnijos, kurios senovės centrai buvo Arako upės slėnyje ir regione aplink Vano ežerą Turkijoje. Armėnija šiaurėje ribojasi su Gruzija, rytuose - Azerbaidžanas, pietvakariuose - nuo Azerbaidžano atsiskyrusiu Kalnų Karabachu, pietuose - Iranu, vakaruose - Turkija.

Topografija ir nuotekis

Armėnijos topografija

Prieš dvidešimt penkis milijonus metų geologinis išjūdis pakėlė žemės plutą, iš kurios susidarė Armėnijos plokščiakalnis – taip susikūrė sudėtinga šiuolaikinės Armėnijos topografija. Mažojo Kaukazo kalnynas driekiasi per šiaurinę Armėniją, eina į pietryčius tarp Sevano ežero ir Azerbaidžano, tada maždaug ties Armėnijos ir Azerbaidžano sieną pasiekia Iraną. Toks kalnų išsidėstymas apsunkina kelionę iš šiaurės į pietus. Geologinis aktyvumas toliau tęsiasi niokojančių žemės drebėjimų, užklumpančių Armėniją, forma. 1988 m. gruodžio mėn. antras pagal dydį respublikos miestas Leninakanas (dabar Giumri) buvo smarkiai sugriautas dėl galingo žemės drebėjimo, kurio metu žuvo daugiau nei 25 000 žmonių.

Maždaug pusė Armėnijos ploto - maždaug 29 743 km² yra bent 2000 m pakilusi nuo jūros lygio; ir tik 3% šalies teritorijos yra žemiau 650 m virš jūros lygio. Žemiausi taškai yra Arakso ir Debedo slėniuose tolimoje šiaurėje. Aukštingumas tose vietose siekia 380 ir 430 m. Aukštingumas Mažajame Kaukaze svyruoja tarp 2640 ir 3280 m. Į pietvakarius nuo šio kalnyno yra Armėnijos plokščiakalnis, kuris baigiasi pietvarkariuose prie Arakso upės, esančios Turkijos pasienyje. Plokščiakalnyje yra tarpinių kalnų masyvų bei užgesusių ugnikalnių. Aukščiausias jų – 4090 m aukščio Aragacas, aukščiausia Armėnijos viršūnė. Dauguma gyventojų gyvena vakarinėje ir šiaurės vakarinėje valstybės dalyse, kur yra du pagrindiniai miestai - Jerevanas ir Giumri.

Debedo ir Akstafos slėniai sudaro pagrindines perėjas per kalnus į Armėniją iš šiaurės. Sevanas, 72,5 km pločio plačiausioje vietoje ir 376 km ilgio, yra didžiausias Armėnijos ežeras. Jis yra 1900 m vird jūros lygio ir užima 1279,18 km² plotą. Kiti svarbiausi ežerai yra Arpis, 7,5 km²; Sevas, 2 km², Akna, 0,8 km².

Reljefas labiausiai nelygus labiausiai į pietryčius nutolusiose teritorijose, kur teka Bargušato upė, o labiausiai lygus – Arakso upės slėnyje iki pietvakarinių teritorijų. Didžiąją Armėnijos dalį skalauja Araksas arba jo intakas Hrazdanas, tekantis iš Sevano ežero. Araksas sudaro didžiąją dalį Armėnijos sienos su Turkija ir Iranu, o Zangezūro kalnagūbriu eina sieną tarp Armėnijos pietinės Siuniko srities ir gretimos Azerbaidžano Nachičevanės autonominės respublikos.

Armėnijos reljefas

Klimatas

Temperatūra Armėnijoje paprastai priklauso nuo aukštingumo. Kalnai blokuoja švelnų Viduržemio ir Juodosios jūros klimatą, suteikdami sąlygas dideliai sezoninei orų kaitai su šaltomis snieguotomis žiemomis ir šiltomis ar karštomis vasaromis. Armėnijos plokščiakalnyje vidutinė žiemos temperatūra yra nuo 0 °C iki –15 °C, o vidutinė vasaros temperatūra yra tarp 15 °C ir 30 °C. Vidutinis kritulių kiekis svyruoja tarp 250 mm per metus žemutiniame Arakso slėnyje iki 800 mm/m. aukščiausiose vietovėse. Nepaisant atšiaurios žiemos daugelyje vietų (Širako srityje šaltis siekia –40 °C ir žemiau), dėl plokščiakalnio vulkaninio dirvožemio derlingumo Armėnija yra viena seniausių žemdirbystės vietų pasaulyje.

Plotas ir sienos

Plotas: iš viso: 29 743   km²

pasaulyje: 143

sausuma: 28,203   km² vandenys: 1 540   km²

Sausumos sienos: iš viso: 1570   km kaimyninės valstybės: su Azerbaidžano pagrindinė dalis (įskaitant Kalnų Karabachą) 566  km, Azerbaidžano Nachičevanės eksklavas 221  km, Gruzija 219 km, Iranas 44   km, Turkija 311   km

Pakrantė: 0 km (žemyninė valstybė)

Aukščio ekstremumai: žemiausias taškas: 375 m aukščiausias taškas: Aragacas 4090 m

Labiausiai nutolę Armėnijos taškai: Šiaurės: Tavušo sritis (41°17′ š. pl. 45°0′ r. ilg.) Pietų: Siuniko sritis (38°49′ š. pl. 46°10′ r. ilg.) Vakarų: Širako sritis ( 41°5′ š. pl. 43°27′ r. ilg.) Rytų: Siuniko sritis ( 39°13′ š. pl. 46°37′ r. ilg.)

Ištekliai ir žemės panaudojimas

Gamtiniai ištekliai: aukso, vario, molibdeno, cinko, boksito atsargos.

Žemės naudojimas: ariama žemė: 4 456 km² , 15,8 proc. daugiametės kultūros: 1,9 proc. daugiametės ganyklos: 4,2 proc. miškas (2018 m.): 11,2% kita: 31,2% (2011 m.)

Drėkinama žemė: 2,084   km² (2018 m.)

Bendri atsinaujinančio vandens ištekliai: 7,77 m³ (2011 m.) Armėnija laikoma dideliu vandens „tiekėju“ Kaspijos baseine; dėl to šalyje trūksta vandens, ypač vasarą, kai jo garavimo greitis viršija kritulių kiekį. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl nuo senovės gyventojai šioje vietoje įrenginėjo vandens rezervuarus ir drėkinimo kanalus. Didžiausias vandens kiekis šalyje yra Sevane.

Gėlo vandens sunaudojimas (buitinis / pramoninis / žemės ūkio): iš viso: 2,86   km³ per metus (40% / 6% / 54%) vienam gyventojui: 929,7 m³ / metus (2010 m.)

Aplinkosaugos problemos

Po 1986 m. atominio reaktoriaus sprogimo Černobylyje susiformavo pirmosios „žaliųjų“ grupės, kurios priešinosi intensyviai Jerevano pramoninei oro taršai ir branduolinei energetikai – taip dešimtojo XX a. dešimtmečio viduryje prasidėjo platesnė vieša diskusija apie aplinkosaugos problemas Armėnijoje. Su kitų politinių klausimų judėjimais susijungę protestai dėl aplinkosaugos problemų padėjo susidaryti tautinio nepriklausomybės judėjimo pagrindui. Ararato kalnas, nuo uždarytos Turkijos sienos nutolęs apie 60 km.

Užterštumas toksiškais chemikalais, pavyzdžiui DDT, prisidėjo prie prastos dirvožemio kokybės daugelyje šalies dalių.

Armėnija bando spręsti aplinkos problemas.Įsteigta Aplinkos ministeriją, įvesti mokesčiai už oro ir vandens taršą bei atsikratymą kietosiomis atliekomis; šios pajamos naudojamos aplinkosaugai. Armėnija suinteresuota bendradarbiauti su tarptautinės bendruomenės nariais aplinkos klausimais. Šalies vyriausybė siekia uždaryti Armėnijos atominę elektrinę, kai tik bus atrasti alternatyvūs energijos šaltiniai.