Anatolijos plokščiakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Anatolijos plokščiakalnis''' ({{tr|Anadolu Yaylasi}}) – [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp [[Ponto kalnai|Ponto kalnų]] (šiaurėje) ir [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m ([[Erdžijas|Erdžijo ugnikalnis]]), vyraujantis 800–1500900–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais ([[Tūzo ežeras]]). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš [[paleozojus|paleozojaus]], [[paleogenas|paleogeno]] ir [[neogenas|neogeno]] uolienų.

Klimatas žemyninis, sausas; vidutinė temperatūra sausį nuo -1520 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 200 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: [[Didysis Menderesas]], [[Kyzyl Irmakas]] ir [[Sakarija]]. Būdingos sausosios [[stepė]]s, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: [[Ankara]], [[Konija]], [[Kaiseris]], [[Kirikalė]].