Guido Reni: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
Įvairiais istorijos laikotarpiais Gvidas Renis buvo vienodai aukštinamas ir niekinamas, tačiau tapytojo rankos meistriškumą ir eleganciją pripažino net didžiausi jo kritikai. Kai kurie iš geriausiai žinomų G. Renio kūrinių: „Kūdikių žudynės“ (1611), freska „Aurora“ (1614), „Kardinolo Bernardo Spados portretas“ (1631).
== Biografija ==
Gvidas Renis gimė [[1575]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Bolonija|Bolonijoje]]. Jo tėvas vadovavo katedros chorui ir tikėjosi sūnų tapsiant muzikantu, tačiau Gvidas parodė talentą vizualiesiems menams ir apie 1590 m. pradėjo mokytis flamandų išeivio
[[Vaizdas:Guido Reni - Aurora - WGA19273.jpg |right|thumb|260px| Freska „Aurora“ (1614, ''Palazzo Pallavicini-Rospigliosi'', [[Roma]]) ]]
Dailininkas Romoje pagarsėjo jaunų moterų šventųjų, [[Mergelė Marija|Mergelės Marijos]], kartais [[Lukrecija|Lukrecijos]] ir [[Kleopatra|Kleopatros]] paveikslais, kuriuose herojės vaizduojamos į dangų nukreiptas žvilgsniais, pasak menininko, ''„tūkstančiais įvairiausių būdų“''. Savo religiniuose kūriniuose dailininkas taip buvo paveiktas siekio idealizuotai vaizduoti figūras, kad jo tapyti velniai ar kankintojai atrodė ne menkiau gražūs nei šventieji kitų dailininkų paveiksluose. Būdamas jaunesniu nei kiti Karačių mokyklos auklėtiniai Romoje, G. Renis neprisijungė prie [[Anibalė Karačis|A. Karačio]] vadovaujamos grupės. Romoje G. Renis buvo paveiktas Karavadžo dailės, jo paveikslas „Šv. Petro nukryžiavimas“ rodė aiškias sąsajas su Karavadžo paveikslais ''Cerasi'' koplyčioje [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Taip manė ir pats [[Karavadžas]], apkaltinęs G. Renį idėjų savinimusi.
1607−1608 m. Gvidas Renis kūrė freskas Vatikane kardinolui Scipionei Borgezei ir 1609−1612 m. dekoravo visą koplyčią
== Darbų galerija ==
|