COVID-19 vakcina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildyta
Eilutė 5:
[[Vaizdas:Novel Coronavirus SARS-CoV-2.jpg|miniatiūra|[[SARS-CoV-2]] virusas]]
Iki gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau yra I–II fazėje, o 7, I fazėje.<ref name="imperial">{{cite web|url=https://vac-lshtm.shinyapps.io/ncov_vaccine_landscape/|title=COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)|publisher=Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine|date=2020-05-11|accessdate=2020-05-14}}</ref><ref name="milken">{{cite web |title=COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)|url=https://docs.google.com/spreadsheets/d/16DbPhF9OD0MHHtCR12of6yUcfiRzP_-XGkynEbnipds/edit#gid=1804775590|publisher=Milken Institute |access-date=2020-05-15 |date=2020-05-12 |lay-url=https://milkeninstitute.org/covid-19-tracker}}</ref>
 
== Veikimo principas ==
[[Vaizdas:Viruso Sandara.jpg|miniatiūra|263x263px|SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“]]
COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į virusą panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas.
 
Vykęs taikinys antikūniams yra nuotraukose gerai matomi ir pavadinimą jam pelnę koronaviruso „spygliai“. <ref name="approaches"/>
 
Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys [[antikūnis|antikūniai]]. Bandymuose su gyvūnais (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.<ref>https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/</ref>
 
== Vakcinų tipai ==
Galimi keli vakcinų tipai: <ref name="approaches">{{cite web |title=Different Approaches to a Coronavirus Vaccine|url=https://www.nytimes.com/interactive/2020/05/20/science/coronavirus-vaccine-development.html|publisher=The New York Times |access-date=2020-06-04 |date=2020-06-04|}}</ref>
 
=== Viso viruso vakcina ===
Iki COVID-19, dauguma naudojamų vakcinų buvo gaminamos iš negyvų ar susilpnintų tos pačios ligos sukėlėjų. So tokiais kartą susidūręs organizmas pagamina (ir pasiruošia gaminti daugiau) antikūnių kurie veikia ir prieš „laukinį“ virusą.
 
Gaminti tokią vakciną reiškia auginti virusus, galybę jų. Kai kurie virusai gali būti auginami vištos kiaušiniuose<ref name="approaches"/>, kitiems reikia tikrų žmogaus ląstelių kultūrų. Gamyba gali trukti mėnesius. Šiai kategorijai priklauso naudojamos gripo, tymų ir kitos priešvirusinės vakcinos. Tokią vakciną kūrė Kinijos firma [[Sinovac]].
 
=== Genetinė DNR vakcina ===
Ląstelės ir pačios gali pagaminti viruso baltymus, jei gauna juos koduojančią [[DNR]]. Tokie baltymai paskui gali stimuliuoti imuninę sistemą, parengdami ją kovoti su panačiai „atrodančiu“ virusu. Keletas tokių vakcinų sukurta ir naudojama veterinarijoje (šunims bei arkliams). DNR vakcina žmogui dar nė karto nebuvo sukurta. Tokia vakciną kūrė [[Invio]].
 
Baltymams sintetinti būtina jog ląstelė vakcinos DNR pirmiausia perkoduotų į sintezei reikalingą informacinę [[RNR]]. Ir pačios ląstelės genome paveldėjimui naudojama DNR, nes jis daug stabilesnė (RNR lengvai suyra). DNR vakcina gali būti pagaminta greičiau nei viso viruso vakcina.
 
=== RNR vakcina ===
Kai kurie mokslininkai bando sutrumpinti sintezės kelią gamindami vakciną iš virso baltymus koduojančios informacinės RNR. Gavusi tokią RNR, ląstelė iškart pradeda gaminti baltymus, perkodavimas nereikalingas. Tokia vakcina dar nė karto nebuvo galutinai sukurta,nors panaši [[MERS]] vakcina irgi jau bandoma. Tokias vakcinas kūrė [[Moderna]], [[Pfizer & BioNTech]], [[CureVac]] ir kitos firmos.
 
=== Virusas - nešėjas ===
Virusai gerai sugeba patekti į ląstelę ir pakišti jai savo DNR. Nuo 1990 m. mokslininkai kuria modifikuotus virusus, į kurių genomą įterpti papildomi, pačiam virusui nereikalingi genai. Mažai kenksmingam virusui galima pridėti COVID-19 „spyglio“ baltymo geną, be ne kitus, todėl veikiantis COVID-19 nepagaminamas.
 
Tokios vakcinos jau sukurtos prieš [[ŽIV]] ir [[Ebola]]. Nustatyta jog abi jos saugios naudoti ir dabar tik bandoma, kiek efektyvios. Tokias vakcinas kūrė [[Johnson & Johnson]], [[CanSino]], [[Oksfordo universitetas]] ir kiti.
 
=== Viruso baltymai ===
Vakciną galima sukurti tiesiog iš dirbtinai pagamintų viruso baltymų, kurių pakanka imuniniam atsakui sukelti. Vakcina nesukelia ligos nes tikras virusas susideda iš daugiau komponentų, ne vien iš baltymų. Tokia yra anksčiau sukurta [[HPV]] vakcina. Tokias vakcinas kūrė [[Medicago]], [[Doherty Institute]] ir kiti.
 
=== Transformuotos ląstelės ===
Vakcinai pagaminti gali būti panaudotos genetiškai transformuotos [[mielės|mielių]] ar kitos panašios ląstelės, į kurių genomą įterpti viruso baltymus koduojantys baltymai. Tokios mielės gamina viruso „spyglių“ baltymus ar jų mažesnius fragmentus. Žinoma taip veikianti vakcina prieš [[Hepatitas B|Hepatitui B]]. Tokias vakcinas kūrė [[Novavax]] ir kitos firmos.
 
=== Pasyvus imunizavimas ===
Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su kraujo plazma galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, tačiau jis trumpalaikis ir daug tokių antikūnių gauti nėra lenva. <ref>A. Casadevall, L. A. Pirofski: ''The convalescent sera option for containing COVID-19.'' In: ''The Journal of clinical investigation.'' 2020, {{DOI|10.1172/JCI138003}}, PMID 32167489.</ref>
Tačiau antikūnius prieš virusą taip pat bandoma pagaminti dirbtinai. <ref name="nature-000005"> J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. ''Nature'', [https://www.nature.com/articles/d41587-020-00005-z]</ref>
 
=== Nespecifinės vakcinos ===
Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos prieš kurią jos buvo sukurtos. <ref name="Kleinnijenhuis 2015">{{cite journal |last1=Kleinnijenhuis |first1=J |last2=van Crevel |first2=R |last3=Netea |first3=MG |title=Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination. |journal=Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene |date=January 2015 |volume=109 |issue=1 |pages=29–35 |doi=10.1093/trstmh/tru168 |pmid=25573107| name-list-format = vanc }}</ref> Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, [[BCG vakcina|BCG]] <ref name="deVrieze-April">{{cite journal |last1=de Vrieze |first1=Jop |title=Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus? |journal=Science |date=23 March 2020 |doi=10.1126/science.abb8297 |url=https://www.sciencemag.org/news/2020/03/can-century-old-tb-vaccine-steel-immune-system-against-new-coronavirus |accessdate=11 April 2020| name-list-format = vanc }}</ref> bei kombinuota [[Raudonukė|raudonukės]] - [[Tymai|tymų]] - [[kiaulytė|kiaulytės]] vakcina [[MMR (vakcina)|MMR]] <ref name="MMR-Cairo-CT.gov">{{cite web |title=Measles Vaccine in HCW |url=https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04357028 |website=ClinicalTrials.gov|publisher=US National Library of Medicine, National Institutes of Health|accessdate=24 April 2020 }}</ref>. Abi jos bandomos.
 
== Vakcinos kandidatai ==
eilutė 90 ⟶ 132:
 
[[2002–2004 m. SARS epidemija|2002–2004 m. SARS epidemijos]] metu buvo kuriama vakcina, tačiau po 2004 m. nenustačius naujų virusinių infekcijų, vakcinos kūrimas buvo nutrauktas. Tačiau nesenai atrastas [[Artimųjų Rytų respiracinis sindromas|MERS]]-CoV (liet. ARRS), vis dar yra vienas iš mokslininkų prioritetų sukurti vakciną šiam virusui. Šiuo metu prieinama viena vakcina, kuri yra baigusi I fazę, dar 3 kuriamos.
[[Vaizdas:Viruso Sandara.jpg|miniatiūra|263x263px|SARS-CoV-2 viruso sandara]]
 
== Nespecifinės vakcinos ==
Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos prieš kurią jos buvo sukurtos. <ref name="Kleinnijenhuis 2015">{{cite journal |last1=Kleinnijenhuis |first1=J |last2=van Crevel |first2=R |last3=Netea |first3=MG |title=Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination. |journal=Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene |date=January 2015 |volume=109 |issue=1 |pages=29–35 |doi=10.1093/trstmh/tru168 |pmid=25573107| name-list-format = vanc }}</ref> Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, [[BCG vakcina|BCG]] <ref name="deVrieze-April">{{cite journal |last1=de Vrieze |first1=Jop |title=Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus? |journal=Science |date=23 March 2020 |doi=10.1126/science.abb8297 |url=https://www.sciencemag.org/news/2020/03/can-century-old-tb-vaccine-steel-immune-system-against-new-coronavirus |accessdate=11 April 2020| name-list-format = vanc }}</ref> bei kombinuota [[Raudonukė|raudonukės]] - [[Tymai|tymų]] - [[kiaulytė|kiaulytės]] vakcina [[MMR (vakcina)|MMR]] <ref name="MMR-Cairo-CT.gov">{{cite web |title=Measles Vaccine in HCW |url=https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04357028 |website=ClinicalTrials.gov|publisher=US National Library of Medicine, National Institutes of Health|accessdate=24 April 2020 }}</ref>. Abi jos bandomos.
== Veikimo principas ==
COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į virusą panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas.
 
Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys [[antikūnis|antikūniai]]. Bandymuose su gyvūnais (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.<ref>https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/</ref>
 
== Pasyvus imunizavimas ==
Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su kraujo plazma galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, tačiau jis trumpalaikis ir daug tokių antikūnių gauti nėra lenva. <ref>A. Casadevall, L. A. Pirofski: ''The convalescent sera option for containing COVID-19.'' In: ''The Journal of clinical investigation.'' 2020, {{DOI|10.1172/JCI138003}}, PMID 32167489.</ref>
Tačiau antikūnius prieš virusą taip pat bandoma pagaminti dirbtinai. <ref name="nature-000005"> J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. ''Nature'', [https://www.nature.com/articles/d41587-020-00005-z]</ref>
 
== Taip pat skaitykite ==