Meldinė nendrinukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
atm
S Daugiau informacijos apie apsaugą
Eilutė 125:
[[Vaizdas:1998._Stamp_of_Belarus_0270.jpg|thumb|right|180px|Meldinės nendrinukės piešinys [[Baltarusija|Gudijos]] [[Pašto ženklas|pašto ženkle]]]]
 
​ĮtrauktaMeldinė nendrinukė yra įrašyta į [[lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]], įtraukta į [[IUCN]] globaliai nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą kaip „pažeidžiama“.<ref>http://www.iucnredlist.org/details/22714696/0 </ref> ir įtraukta į [[Paukščių direktyva|Paukščių direktyvos]] I-ąjį priedą kaip prioritetinė ES rūšis.
Įrašyta į [[lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos Raudonąją knygą]].
 
22 valstybės pasirašė meldinės nendrinukės Supratimo memorandumą [[Bonos konvencija|Bonos konvencijoje]] ({{en|Aquatic Warbler Memorandum of Understanding, MOU}}).<ref>https://www.meldine.lt/meldine-nendrinuke </ref>
​Įtraukta į [[IUCN]] globaliai nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą kaip „pažeidžiama“.<ref>http://www.iucnredlist.org/details/22714696/0 </ref>
 
Meldinės nendrinukės išsaugojimui atkūriamos buveinės, taikoma translokacijos metodologija. Taip pat, skiriamos išmokos ūkininkams, skatinat vėlinti šienapjūtę, ir statomi biomasės perdirbimo cechai.
Įtraukta į [[Paukščių direktyva|Paukščių direktyvos]] I-ąjį priedą kaip prioritetinė ES rūšis.
 
=== '''Buveinių atkūrimas ==='''
22 valstybės pasirašė meldinės nendrinukės Supratimo memorandumą [[Bonos konvencija|Bonos konvencijoje]] ({{en|Aquatic Warbler Memorandum of Understanding, MOU}}).<ref>https://www.meldine.lt/meldine-nendrinuke </ref>
 
[[Buveinė|Buveinių]] atkūrimas yra viena pagrindinių [[Aplinkos apsauga|gamtosaugos]] priemonių saugant meldinę nendrinukę nuo išnykimo. Apleistose teritorijose kertami krūmai, šalinami nendrynai, susidariusi [[Biomasė (biologija)|biomasė]] išvežama. Taip pat taikomos ir kitos priemonės  – kontroliuojamas deginimas ar, [[Viksva|viksvų]] sėjimas išeksplotuotuose [[Durpynas|durpynuose]] ir vandens lygio reguliavimas įrengiant hidrotechninius įrenginius ir valant polderių kanalus. Lietuvoje nemaža dalis svarbiausių buveinių buvo atkurtos. Jo metu tvarkytos 4 teritorijos  – Šyša, Tulkiaragė, Tyrai ir Žuvintas. Norint užtikrinti ilgalaikį teigiamą efektą meldinės nendrinukės populiacijai, reikia praplėsti teritorijų ribas ir atkurti tarpines buveines. Šis naujas buveinių tinklas užtikrintų migraciją iš vienos teritorijos į kitą ir taip sumažintų populiacijos fragmentaciją, padidintų genetinę įvairovę, paukščių gyvybingumą ir galimybę rūšiai atsikurti.
 
'''Apsauga ir ūkininkavimas'''
 
Dalis meldinei nendrinukei tinkamų pievų yra intensyviai naudojamos. Šienapjūtė jose pradedama anksti (birželio vid.), kai meldinės nendrinukės dar peri pirmąją vadą. Norint apsaugoti meldinės nendrinukės jauniklius, šienavimas yra vėlinamas (nuo liepos vid.). Pavėluotai nušienauta žolė, biomasė, yra netinkama panaudoti pašarui ir nuostolinga ūkininkams. Norint paskatinti ūkininkus prisidėti prie nykstančio paukščio apsaugos, vykdomi projektai siūlo išmokas, kompensuojančias patiriamus nuostolius. Išmokos mokamos tik specialistų išskirtose, meldinei nendrinukei svarbiose teritorijose dirbantiems ūkininkams.
 
'''Susidariusios biomasės pašalinimas'''
 
Problemai spręsti statomi biomasės perdirbimo cechai, kurie galėtų surinkti ir perdirbti vėlai nušienautą žolę į naudingą produktą, pvz., kuro granules ar kitus produktus. Tokie cechai jau veikia Nemuno deltos ir pamario regione, tačiau jų pajėgumai vis dar nepakankami. 2018 m. atidarytas naujas žolės biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, kuris teikia pirmenybę gamtosaugai priimdamas biomasę iš gamtą tausojančių ūkininkų.
 
'''Translokacija'''
 
Translokacija yra taikoma tik tuomet, kai tradiciniai gamtosaugos būdai, skatinantys natūralų populiacijos būklės gerėjimą (pvz., buveinių atkūrimas) nėra pakankami ir gresia visiškas rūšies išnykimas. Meldinių nendrinukių translokacija sudaro penki etapai: lizdų paieška ir paėmimas, jauniklių pervežimas, auginimas narveliuose, perkėlimas į lauko aviariumą ir paleidimas į laisvę. Translokacijos metodologija naudojama bandant atkurti meldinių nendrinukių populiaciją Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje. 2018 m. atliktas pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas iš Zvanec pelkės Baltarusijoje į Lietuvą. 49 meldinių nendrinukių jaunikliai buvo perkelti, sėkmingai išauginti ir paleisti į laisvę ir translokacija pasiteisino kaip sėkmingas ir efektyvus metodas. 2019 m. iš Baltarusijos į Lietuvą buvo sėkmingai perkelta dar 50 jauniklių.
=== Buveinių atkūrimas ===
[[Buveinė|Buveinių]] atkūrimas yra viena pagrindinių [[Aplinkos apsauga|gamtosaugos]] priemonių saugant meldinę nendrinukę nuo išnykimo. Apleistose teritorijose kertami krūmai, šalinami nendrynai, susidariusi [[Biomasė (biologija)|biomasė]] išvežama. Taip pat taikomos ir kitos priemonės – kontroliuojamas deginimas ar [[Viksva|viksvų]] sėjimas išeksplotuotuose [[Durpynas|durpynuose]]. Lietuvoje nemaža dalis svarbiausių buveinių buvo atkurtos. Jo metu tvarkytos 4 teritorijos – Šyša, Tulkiaragė, Tyrai ir Žuvintas.
 
== Taip pat skaitykite ==