Šv. Savos katedra

Šv. Savos katedra, Šv. Savos cerkvė (serb. Храм светог Саве ; Hram svetog Save) yra didžiausia Europos stačiatikių cerkvė ir viena iš dešimties didžiausių pasaulio bažnyčių. Cerkvė yra Serbijos sostinėje Belgrade, ji pavadinta Šv.Savos, Serbijos stačiatikių bažnyčios įkūrėjo ir svarbios viduramžių Balkanų figūros vardu. Pastatyta vietoje, kur tariamai buvo kremuoti Šv.Savos palaikai. Čia yra ir Serbijos kunigaikščio Lazaro kapas.

Istorija

Apie tris šimtus metų praėjus po Šv.Savos kaulų sudeginimo, 1895 m. susikūrė draugija, siekusi toje vietoje pastatyti katedrą. Šioje vietoje, kur dabar stovi katedra iš pradžių buvo pastatyta nedidelė cerkvė. 1905 m. paskelbtas konkursas geriausiam cerkvės projektui išrinkti, tačiau visi penki pasiūlymai buvo atmesti. Per Pirmąjį Balkanų karą 1912 m. ir Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918 m.) satybų planai buvo sustoję. 1919 m. draugija reorganizavosi ir vėl pradėjo ieškoti tinkamo cerkvės projekto. 1926 m. buvo pateikti 22 nauji pasiūlymai ir draugija nusprendė, kad geriausias yra Aleksandro Deroko projektas.

Statybos pradėtos 1935 m. gegužės 10 d., praėjus 340 metų po Šv.Savos kaulų sudeginimo. Kertinį akmenį pastatė vyskupas Gavrilo Dožič-Medenica (būsimasis SErbijos stačiatikių bažnyčios patriarchas). Pirmoji statybų fazė tęsėsi iki Ašies įsiveržimo į Jugoslaviją 1941 m. Nebaigtu pastatu naudojosi Ašies pajėgos, Jugoslavijos partizanai, Raudonoji armija. Vėliau - kelios regiono kompanijos.

1958 m. patriarchas Germanas ėmėsi katedros statybų atgaivinimo ir po 88 bandymų ir daugybės neigiamų atsakymų 1984 m. gavo leidimą investuoti į statybą. Statybai užbaigti pasirinktas architektas Branko Pešičius. B.Pešičius pilnai perdarė pirminį projektą pritaikydamas naujas technologijas ir geresnes medžiagas. Statybos pradėtos 1985 m. rugpjūčio 12 d. ir iš dalies baigtos 2009 m., kai buvo pakabinti varpai ir įstatyti langai. Šiuo metu Šv.Savos katedra laikoma vienu iš Serbijos simbolių, šalia nacionalinės vėliavos ir herbo.