* Nuo [[2006]] metų Utenoje organizuojamas tarptautinis jaunučių beisbolo turnyras A. Kraujeliui atminti.
== KontroversijosLiteratūra ==
Rašytoja Renata Šerelytė, tyrinėdama Lietuvos partizanų kovų su okupantais šaltinius, parašė knygą „Pro rūdijančią naktį“, pagrįstą paskutiniojo Lietuvos partizano A. Kraujelio gyvenimo faktais.<ref>[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2020-06-01-neuzmirsti-ir-prikelti-variacijos-partizano-a-kraujelio-gyvenimo-tema/180383 NEUŽMIRŠTI IR… PRIKELTI. VARIACIJOS PARTIZANO A. KRAUJELIO GYVENIMO TEMA]</ref>
Sovietų KGB A. Kraujeliui [[1964]] m. užvestoje byloje buvo kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant - pvz., [[1949]] m. [[lapkričio 5]] d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.
Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui buvo plačiai išviešinti Lietuvos žiniasklaidoje [[Vanda Zaborskaitė|Vandos Zaborskaitės]], [[Aloyzas Sakalas|Aloyzo Sakalo]], [[Jurgis Jurgelis|Jurgio Jurgelio]] straipsniuose po to, kai Panevėžio apygardos teismui [[2009]] m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu keliami keturiems A. Kraujelio suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems [[LTSR]] milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir [[Marijonas Misiukonis|Marijonui Misiukoniui]].
Kontroversijas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kuris atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus.<ref>[http://genocid.lt/UserFiles/File/Titulinis/2014/20141113_tyrimas.pdf Tyrimo medžiaga]</ref>
