Dominikos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
{{Karibų istorija}}
'''Dominikos Respublikos istorija''' apima laikotarpį nuo ispanų atvykimo iki šių laikų.
== Ispanų atvykimas ==
Apie [[VI a.]] vid. į Espanjolos salą atsikraustė [[aravakai|aravakų]] gentis [[tainai]], išstūmę ligtolinius gyventojus. Iki [[XV a.]] didžiąją dalį [[Karibų salos|Karibų salų]] užėmė [[karibai]] ir privertė tainus traukti į [[Haitis (sala)|Espanjolą]]. Tainai salą vadino Kiskėja (''Quisqueya'',
[[1492]] m. [[gruodžio 5]] d., savo pirmosios kelionės į Ameriką metu, [[Kristupas Kolumbas]] išsilaipino saloje. Jis salą paskelbė Ispanijos karūnos valda ir pavadino ''La Española''. [[1493]]
[[1496]] m. Kristupo brolis [[Bartolomėjus Kolumbas]] saloje įkūrė La Nueva Isabela gyvenvietę, kuri buvo pervadinta [[Santo Domingas|Santo Domingu]] [[1995]]
Kaonabas, Maguanos vadas, užpuolė Kolumbą [[1493]]
[[1497]]
▲[[1497]] m. ispanai pagavo Guarioneksą ir Kaonabą per jų nesėkmingą ataką ir išplukdė juos į Ispaniją. Abu mirė kelionės metu. [[1494]]–[[1496]] m. žuvo 100 tūkst. tainų. Pusė jų nusižudė badaudami, nušokę nuo uolų, nusinuodiję ir kitais būdais.<ref>{{cite book|last1=Clodfelter|first1=Micheal|title=Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures, 1492–2015|date=2017|publisher=McFarland|location=Jefferson, North Carolina|page=32|edition=4th}}</ref> Indėnai tainai greitai nyko dėl europiečių atneštų ligų, sunkių darbo sąlygų aukso kasyklose ir plantacijose, ginkluotų konfliktų. [[1508]] m. jų buvo likę tik 60 tūkst.<ref name="Hartlyn1998">{{cite book |title=The Struggle for Democratic Politics in the Dominican Republic |last=Hartlyn |first=Jonathan |authorlink= |coauthors= |year=1998 |publisher=University of North Carolina Press |location=Chapel Hill |isbn=0-8078-4707-0 |page=26 }}</ref>
== XVI amžius ==
[[
Dėl darbo jėgos trūkumo Ispanijos karalius [[1501]]
[[1517]]
[[1521]]
XVI a. viduryje saloje gyveno 7 tūkst. pabėgusių vergų. Bahoruko kalnai buvo pagrindinė jų slapstymosi vieta. Jie puldinėjo ispanus. [[1546]]
Po užkariavimų Amerikos žemyne Espanjola greitai smuko. Daug kolonistų išvyko į Peru ir Meksikos sidabro kasyklas, o nauji atvykėliai iš Ispanijos saloje nesustodavo. Žemės ūkis smuko, vergų importas sumažėjo. Kadangi baltieji, juodaodžiai ir tainų palikuonys vienodai skurdo, tai silpnino rasinę hierarchiją. Šios grupės pradėjo maišytis. Išskyrus Santo Domingą, kuris legaliai eksportavo, kiti salos uostai laikėsi iš kontrabandos. Toliau nuo pakrantės gyventojai vertėsi gyvulininkyste.
[[1586]]
== XVII amžius ==
[[1605]]
Ispanų atsitraukimas iš šiaurinės salos dalies atvėrė kelią prancūzų [[Bukanierius|bukanieriams]], kurių bazė buvo [[Tortuga]], įkurti gyvenvietes XVII a. viduryje. Nors ispanai jas sugriovė kelis kartus, prancūzai grįždavo ir jas atstatydavo. [[1664]]
[[1655]]
== XVII amžius ==
[[Burbonai]] pakeitė [[Habsburgų dinastija|Habsburgus]] Ispanijos soste [[1700]]
[[Austrijos įpėdinystės
Sumažėjus prekybos apribojimams prancūziškoji Espanjolos dalis
Nors ispanai laimėjo Espanjoloje, jie pralaimėjo Europoje. [[1795]] m. Bazelio sutartimi Prancūzijai atiteko visa Espanjolos sala, į kurią [[1796]]
== XIX amžius ==
Santo Domingo vergai, vadovaujami [[Toussaint Louverture|Tuseno Luvertiūro]] surengė sukilimą prieš prancūzus. [[1801]] m. jie užėmė ispanų Santo Domingą ir perėmė salos kontrolę, bet [[1802]]
Santo Dominge tuo metu
Ispanijos valdžia Santo Dominge buvo silpna. [[Simón Bolívar|Simono Bolivaro]] ir jo rėmėjų atvykimas į Haitį [[1815]]
Dominikos gyventojai 22 metus trukusią Haičio okupaciją prisimena kaip
[[1838]] m. [[liepos 16]] d. [[Juan Pablo Duarte|Chuanas Pablas Duartė]], Pedras Alechandrinas
[[1844]]
Eraras pasiuntė 10 tūkst. karių susigrąžinti Haičio valdžią. Pietuose [[kovo 19]] d. Asuos mūšyje Santana laimėjo. Žuvo 1000 haitiečių ir nė vienas dominikietis. Šiaurėje Chosė Maríja Imbertas nugalėjo Haičio generolą [[Jean-Louis Pierrot|Žaną Lujį Piero]] Santjago mūšyje. Žuvo 600 haitiečių ir vėl nė vieno dominikiečio. Net jūroje Haitis pralaimėjo. Trys Dominikos škunos paskandino tris Haičio laivus, kai jos apšaudė sausumos taikinius ir užtikrino Dominikos pranašumą jūroje per likusį karą. [[1845]]
[[1861]] m. diktatoriumi tapęs [[Pedro Santana]] perdavė šalį Ispanijai, siekdamas išvengti naujų Haičio antpuolių. Tas sukėlė didelį pasipriešinimą, ir kilo karas. Dominikiečius parėmė Haitis, bijodamas Ispanijos įsigalėjimo pašonėje. [[1865]] m. Ispanija atsitraukė, tačiau šalyje neramumai tęsėsi, vyko kova dėl valdžios, represijos. Prezidentas [[Buenaventura Báez|Buenaventura Baesas]] siekė, kad Dominika būtų prijungta prie [[JAV]] ir taptų jos valstija, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas.
== XX amžius ==
Visą XX a. pradžią politinis nestabilumas ir ekonominės krizės žlugdė šalį, JAV dažnai kišosi į šalies vidaus reikalus, ypač siekdama, kad Dominikoje neįsitvirtintų Europos valstybių interesai.
[[1930]] m. Dominikos Respublikos vadu tapo [[Rafael Trujillo|Rafaelis Truchiljas]]. Jo režimas pasižymėjo brutaliu ir nuožmiu oponentų naikinimu, asmenybės kultu, tačiau tuo metu šalis pasiekė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Jo vardu pervadinta sostinė, daug miestų, statyti jo paminklai. 1937 m. Truchiljo nurodymu buvo išžudyta apie 35 tūkst. šalyje gyvenusių haitiečių. Nepaisant to, JAV nuosekliai rėmė Truchilją.
[[1961]] m. Truchiljas buvo nuverstas, [[1963]] m. surengti nauji rinkimai. Vėliau ilgai šalį valdė buvęs Truchiljo patikėtinis [[Joaquín Balaguer|Choakinas Balageras]].
== Išnašos ==
{{reflist}}
|