Paprastasis varpenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paprastasis varpenis''' (''Botrychium lunaria'')  – [[Driežlieliniai|driežlielinių]] (''Ophioglossacea'') šeimos [[Varpenis|varpenių]] (''Botrychium'') genties [[augalas]]. Priklauso sporinių [[induočiai|induočių]] grupei. Įprastai auga šlaituose, pievose, pamiškėse, retmiškiuose, žvyringame, molingame dirvožemyje; Lietuvoje apyretis<ref>{{TLE|4|463}}</ref>

Šios genties paparčiai yra palyginti maži, nuo 5 iki 30 centimetrų<ref name=":1">Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams.  – Vilnius, 2009.</ref>, su požeminių [[šakniastiebis|šakniastiebiu]], iš kurio paprastai auga vienas [[lapas]]. [[Stiebas]] paprastai yra trumpas, mėsingas ir be šakų. Varpenio požeminių stiebų struktūra iš esmės yra [[Alicja Szweykowska: Botanika tom2. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2009, s. 269-271. ​ISBN 978-83-01-13945-2​ t.2.|sifonostelinė]]<ref>Alicja Szweykowska: ''Botanika tom2''. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2009, s. 269-271269–271. ​<nowiki>ISBN 978-83-01-13945-2</nowiki>​ t.2.</ref>. Šaknų sistema nėra gerai išvystyta - – varpenis turi kelias silpnai šakotas, mėsingas [[šaknis]], apaugusias mikoriziniais grybais (''Glomus sp.'')<ref name=":0">A taxonomic and phylogeographic study of the Botrychium lunaria complex Mary Clay Stensvold,2007,pg.14.</ref>. Lapas dimorfinis, sudarytas iš sporifikuojančios ir vegetatyvinės dalies.<ref name=":1" /> Vegetatyvinė lapo dalis bekotė, plunksniška, su 2-92–9 pusmėnulio formos segmentais. Generatyvinė lapo dalis 2-32–3 kartus plunksniška. Morfologija gali skirtis priklausomai nuo ekologinių sąlygų ir augalo amžiaus.

Vasarą sporangės[[sporangė]]s subręsta ir atsiveria per skersinį plyšį, išbarstydama tūkstančius [[sporos|sporų]]; dauguma jų nusėda šalia augalo, daugelis jų būna išsklaidytos vėjo ar išplatintos gyvūnų. Tam, kad sporos sudygtų ir išsivystytų į subrendusį [[gametofitas|gametofitą]], jos turi atsirasti giliai [[dirvožemis|dirvožemyje]] ir pradinių vystymosi stadijų gametofitas būti užkrėstas endomikorizinio grybo (''Glomus sp''.)<ref name=":0" />, kad galėtų tęsti augimą. Gametofitai (haploidinė karta) neturi [[chlorofilas|chlorofilo]], todėl naudoja grybo pagamintas medžiagas, kaip mitybos šaltinį. Gametofitas yra balkšvos ar rusvos spalvos, mažas, mėsingas ir įvairaus pavidalo - – nuo ovalios iki stačiakampės cilindrinės formos ir didžiąją jo paviršiaus dalį dengia [[rizoidas|rizoidai]]. Suaugus gametofitui, viršutinėje jo pusėje išsivysto archegonės[[archegonė]]s ir [[anteridis|antheridžiai]]. Lytinės brandos metu anteridis išskiria spermatozoidus, kurie plaukia į archegonę ir susijungia su kiaušialąste. Embrionas yra diploidinės sporofito kartos pradžia. Jaunas [[sporofitas]] lėtai auga ir, panašiai kaip gametofitas, maisto medžiagas gauna iš endomikorizinio grybo. Turi praeiti keleri metai, kol augalas yra pakankamai didelis, kad virš žemės galėtų atsirasti lapas. Pirmieji jauno sporofito lapai yra mažesni nei labiau subrendusių augalų lapai. Subrendęs sporofitas per metus vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje duoda vieną antžeminį lapą; retkarčiais augalas gali būti neaktyvus vienerius ar daugiau metų (antrinis ramybės laikotarpis). Sporangei subrendus, jos keičia spalvą iš žalios į geltoną arba oranžinę ir pagaliau išskiria sporas. Išleidus sporas, segmentai išdžiūsta, pasidaro rudi ir nudžiūsta. Priklausomai nuo rūšies ir buveinės, nuo vasaros vidurio iki rudens vidurio lapo fragmentus galima rasti suyrančius ant žemės, vis dar pritvirtintus prie stiebo viršūnės.<ref name=":0" />

Cirkumpoliarinė, temperatinė, vasaržalė rūšis. Yra paplitę beveik visoje Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje. Aptinkamas Pietų Amerikoje, [[Australija|Australijoje]] bei [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]]. Nors kai kurie varpenių gentys yra aiškiai siejami su miškų bendruomenėmis, dauguma jų linkę augti gerai nusausintose atvirose vietose, tokiose kaip paplūdimio pievos, laukai, subalpinės ir [[alpinės pievos]].<ref>"Moonword"„Moonword“. Plantlife. Retrieved 17 March 2020.</ref>