Vokietijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vokietijos kultūra''' gali būti siejama su šiuolaikine [[Vokietijos Federacinė Respublika|Vokietijos Federacine Respublika]] arba su [[Vokiečiųistoriniu kalba|vokiečiakalbiais]]regionu žmonėmis,(ar kurieregionais) gyvenoVidurio istorinėse vokiškose žemėseEuropoje, Viduriokuriame Europosgyveno kultūrinevokiečiai erdve, kuriojeir buvo paplitusi vokiečių kalba, su jos įvairiais vakarų germanų ir galiausiai vokiečių kalbos dialektais, taip pat jos meno ir kultūros istorija, kurios šaknys siekia keltų, germanų ir romėnų laikus. [[VokiečiųŠiame kalba]]regione vokiškumas ir [[vokiečiai]]vokiečių kultūra buvo tapatinosisiejama ne su tam tikra valstybe, o su kalba. Ši vokiečių kultūra nuo pat viduramžių turėjo labaiišaugino daug garsių asmenybių, kurios kūrė naujas religines sroves, paveikėveikė ne tik vokiečių, bet ir kitas kultūras, irprisidėjo prie atradosvarbių įvairiuscivilizacinių svarbiusVakarų civilizaciniuspasaulio atradimusatradimų. Kai kurios vokiečių kultūrinės asmenybės yra laikomos [[Vakarų pasaulis|Vakarų pasaulio]] protagonistais<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/country_profiles/1047864.stm ''Germany country profile''], BBC, 19. März 2012. Abgerufen am 3. Januar 2013.</ref>.

[[XX a.]] išplitus [[žiniasklaida]]i, Vokietijos visuomenėjeVokietijoje didelę svarbąreikšmę įgijo populiarioji kultūra. [[XXI a.]] interneto išplitimas lėmė kultūrinio kraštovaizdžio diferenciaciją, kastai paveikėturėjo kaiįtakos kurias nišinesnišinių ir sceninessceninių kultūrų kultūrasraidai<ref>[http://docupedia.de/zg/Mediengeschichte ''Mediengeschichte''], Docupedia-Zeitgeschichte, Stand: 2010. Abgerufen am 3.&nbsp;Januar 2013.</ref>.

Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras vokiečių viduramžių literatūros pavyzdys yra [[Walther von der Vogelweide|Valterio fon der Fogelveide]] kūryba. Žymiausiais [[Vokiečiai|vokiečių]] rašytojais yra tituluojami [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Friedrich Schiller|Frydrichas Šileris]] ir [[Broliai Grimai]]. [[XX a.]] vokiečių rašytojai gavę [[Nobelio premija|Nobelio literatūros premijas]] gavo šie vokiečių rašytojai – [[Theodor Mommsen|Teodoras Momzenas]] (1902 m.), [[Paul Heyse|Paulius Heizė]] (1910 m.), [[Gerhart Hauptmann|Gerhartas Hauptmanas]] (1912 m.), [[Thomas Mann|Tomas Manas]] (1929 m.), [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]] (1946 m.), [[Heinrich Böll|Heinrichas Bėlis]] (1972 m.) ir [[Günter Grass|Giunteris Grasas]] (1999 m.), [[XXI a.]] – [[Herta Müller|Herta Miuler]] (2009 m.).

Žymiausi vokiečių [[renesansas|renesanso]] dailininkai yra [[Albrecht Altdorfer|Albrechtas Altdorferis]], [[Lucas Cranach der Ältere|Lukas Kranachas Vyresnysis]], [[Matthias Grünewald|Matijas Griunevaldas]], [[Hans Holbein der Jüngere|Hansas Holbeinas Jaunesnysis]] ir labiausiai žinomas tarp jų yra- [[Albrecht Dürer|Albrechtas Diureris]].

Vokietija turi turtingą ir įvairią architektūros istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su kaimyninių šalių architektūros istorija. Pagrindą Vokietijos architektūrai davė senovės romėnų architektūrinis palikimas, toks kaip, [[Porta Nigra]] (iš [[lotynų kalba|lotynų]] juodieji vartai) [[Tryras|Tryre]] ir nesenai iškastas ''senovės romėnų teatras'' [[Maincas|Maince]]. Kai kurie priešromaniniai pastatai kaip [[Karaliaus salė]] ({{de|Torhalle Lorsch}} taip pat ''Königshalle'') rodo architektūros vystymąsi [[romanika|romanikos]] kryptimi, kuri [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] prasidėjo apie [[1030]] m. Pirmieji [[Gotika|gotikiniai]] pastatai [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] buvo pastatyti apie [[1230]] m. pvz., [[Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Tryras)|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia]] ({{de|Liebfrauenkirche}}) [[Tryras|Tryre]].

Maždaug apie [[1520]] m., iš dabartinės [[Italija|Italijos]] teritorijos, Šventąją Romos imperiją pasiekė [[renesansas]]. Puikus renesanso pavyzdys yra [[Augsburgo rotušė]]. [[Barokas]] čia taip pat prasidėjo vėliau nei kiturItalijoje ar Prancūzijoje (apie [[1650]] m). Keletas pavyzdžių [[Balthasar Neumann]] kūriniai [[Piligrimų bažnyčia]] ({{de|Wieskirche}}) ir Rezidencijos rūmai Liudviksburge ({{de|Residenzschloss Ludwigsburg}}). Maždaug [[1770]] prasidėjo [[Klasicizmas|klasicizmo]] epocha. Žinomi pastatai [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}) [[Berlynas|Berlyne]], [[Šarlotės rūmai]] ({{de|Charlottenhof}}) [[Potsdamas|Potsdame]] ir [[Brandenburgo vartai]]. Istorizmo laikotarpyje ([[1840]]–[[1900]] m.) žinomiausi pastatyti pastatai Vokietijoje yra [[Noišvanšteinas]] ir [[Berlyno katedra]] ({{de|Berliner Dom}}).

Vokietija yra ir viena didžiausių knygų leidybos šalių, kasmet išleidžianti ar perleidžianti apie 94 000 knygų. [[Frankfurto mugė|Frankfurto kygų mugėje]] kas met apsilanko apie 300 tūkst. lankytojų ir knygas pristato virs 7 tūkst. leidėjų<ref name="stern2019">Internetquelle | url=https://www.stern.de/kultur/bilanz-frankfurter-buchmesse-verzeichnet-besucherzuwachs-8962638.html | titel=Frankfurter Buchmesse verzeichnet Besucherzuwachs | werk=Stern.de | datum=2019-10-20 | zugriff=2019-10-21</ref>. Vokietijoje leidžiami 350 dienraščių ir tūkstančiai žurnalų. Yra ištisi žiniasklaidos koncernai (''[[Bertelsmann]]'').

== Kultūriniai ir statybiniaiarchitektūriniai paminklai ==

Apie pusšimtis Vokietijos objektų yra itraukti į [[UNESCO]] paveldo sarašą<ref>Deutsche UNESCO-Kommission e.V.: [http://www.unesco.de/welterbe-deutschland.html?&L=0 ''Welterbestätten in Deutschland''], unesco.de. Abgerufen am 3. Januar 2013.</ref>. Pirmasis objektas į šį sarašą buvo įtrauktas [[1978]] m. Tai buvo [[Acheno katedra]]. ŠieĮ Vokietijospasaulio senamiesčiaipaveldo sarašą yra įtraukti įšie pasaulioVokietijos paveldo sarašąsenamiesčiai: [[Štralzundas]], [[Vismaras]], [[Bambergas]], [[Goslaras]], [[Kvedlinburgas]], [[Liubekas]] ir [[Rėgensburgas]]<ref>Hannes Hintermeier: [http://www.faz.net/aktuell/kulturhauptstadt-2010-regensburg-provinz-gibt-es-nur-im-kopf-1212626.html?printPagedArticle=true#pageIndex_2 ''Kulturhauptstadt 2010: Regensburg – Provinz gibt es nur im Kopf''], Frankfurter Allgemeine Zeitung vom 3. September 2004, abgerufen am 17. April 2015.</ref>. [[Drezdeno Elbės slėnis]] nuo [[2004]] m. iki [[2009]] m. taip pat buvo įtrauktas į šį sarašą. [[Meselio fosilijų radimvietė]] ({{de|Grube Messel}}), [[Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai]] ir [[Vatų jūra]] yra taip pat [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąraše]].

Ypač lankytinilankomi pamiklaivokiečių yra, kurie žymi vokiečiųromantizmo romantizmąpaminklai. Tarp jų: [[Noišvanšteinas]], [[Šverino pilis]], [[Heidelbergas|Heidelbergo pilis]], [[Hohencolernų pilis]], [[Vartburgo pilis]], [[Valhala (pastatas)|Valhala]], [[Reino tarpeklis|Reino tarpeklio]] pilys, bei [[Rotenburgas prie Tauberio|Rotenburgo prie Tauberio]] ir [[Riudeshaimas|Riudeshaimo]] senamiesčiai.