Udmurtų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

15 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
SNo edit summary
 
'''Udmurtų kalba''' – [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] šeimos kalba, priklausanti [[permių kalbos|permių kalbų]] grupei. Vartojama [[udmurtai|udmurtų]], gyvenančių Rusijoje, [[Volga|Volgos]] vidurupio baseine ([[Udmurtija]], [[Tatarstanas]], [[Baškortostanas]], [[Marių Respublika]], [[Permės kraštas]] ir kt.). Kalbančiųjų skaičius – 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba.
 
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir [[besermanai|besermanų]]. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, dviem veiksmažodžių kaitymo formomis. Leksikoje gausu rusiškų ir totoriškų skolinių. Literatūrinė[[Bendrinė kalba|Bendrinė]] udmurtų kalba sudaryta jungiant tiek pietų, tiek šiaurės tarmių elementus. Vienas pagrindinių kalbos normintojų – [[Vasilijus Alatyrevas]].
 
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos [[1847]] m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek [[kirilica|kirilicos]] raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
18 286

pakeitimai