Violončelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.242.105 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (83.33.234.20 keitimas)
Žyma: Atmesti
S Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.61.242.105 keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 19:
'''Violončelė''' – [[styginis instrumentas]], turintis keturias [[styga]]s:C (do), G (sol), D (re) ir A (la). Violončelė, šnekamojoje kalboje vadinama ''čele'', yra bosinis smuiko šeimos narys. XVII a. ištobulinti trys smuiko variantai, iš kurių vieno - Viola da Gamba, vėliau ir ištobulinta violončelė.
Grojama atsisėdus. Violončelė derinama [[kvinta|kvintomis]]. Žmogus, grojantis violončele, yra vadinamas violončelininku arba violončelistu. Violončelės ilgis būna įvairus ir priklauso nuo jos modelio, tačiau standartinis ilgis - apie 75 cm.
Violončelės pagal dydį skirstomos į:
# vieno ketvirčio (1/4),
Eilutė 34:
== Istorija ==
 
Pavadinimas „Violončelė“ yra„violončelė“ kilęs iš italų kalbos ir reiškia „didelė viola“. Violončele grojama orkestruose, styginių instrumentų kvartetuose, taip pat ir [[solo]]. Violončelėms buvo parašyta daug sonatų ir koncertų. Nors violončele dažniausiai grojama klasikinė muzika, tačiau taip pat ja grojama [[Popmuzika|pop]], [[Rokas|roko]] ir netgi [[Heavy metal|metalo]] stiliaus muzika.
 
Žymiausi baroko kūriniai violončelei yra šešios [[Johann Sebastian Bach|Johano Sebastiano Bacho]] siuitos be akompanimento, klasicizmo eroje du [[Franz Joseph Haydn|Jozefo Haidno]] koncertai, romantizmo eroje [[Antoninas Dvoržakas|Antoníno Dvořáko]], Edvardo Elgaro koncertai, bei dvi [[Johannes Brahms|Johaneso Bramso]] sonatos.
Pirmąją violončelę XVI a. pagamino italų meistras [[Andrea Amati]].
Žymiausi violončelių gamintojai yra:
 
# [[Andrea Amati]] ([[1500]]–[[1577]] m.)
Eilutė 45:
# [[Antonijus Stradivarijus]] ([[1644]]–[[1737]] m.)
 
Šiomis dienomis senųjų meistrų, ypač Stradivarijaus, gamintos violončelės yra labai vertinamos dėl gero skambesio. Labai svarbu violončelę nulakuoti tinkamu laku, nes [[lakas]] lemia didelę dalį instrumento skambesio. Manoma, kad pagrindinė Stradivarijaus instrumentų paslaptis yra lakas, tačiau iki šiol nežinoma tiksli jo sudėtis.
 
== Įdomu ==
Eilutė 51:
 
== Grojimas ==
Violončele yra grojama daugeliu būdų, tačiau galima išskirti 2du populiariausius: [[arco]] ir [[pizzicato]].
* '''Arco''' – griežimas [[strykas|stryku]] stygomis. Stryko valdymo technikos yra vadinamos [[štrichai]]s, kaip, pavyzdžiui, [[legato]], [[spicato]], [[con legno]], [[stacato]] ir t. t.
* '''Pizzicato''' – grojimas stygas užgaunant pirštais. Toks grojimo būdas yra naudojamas daug rečiau nei ''arco'',dažniausiai orkestrinėje muzikoje.
 
== Strykas ==
[[Vaizdas:Bow Cello2.jpg|thumb|right|Strykas]]
Violončelė, kaip ir kiti smuiko šeimos instrumentai turi stryką. Violončelės strykas yra šiek tiek storesnis už smuiko stryką. Brangių strykų medinė stryko dalis yra gaminama iš medžio ''Caesalpinia echinata''. Kokybiškesni strykai daromi iš tamsesnės ir tankesnės šio medžio branduolinės [[mediena|medienos]] (šio medžio ji angl. vadinama ''pernambuco''), kiek prastesni – iš balanos medienos (o ši – {{en|brasilwood}}). Branduolinė mediena yra elastingesnė, garso greitis joje didesnis, todėl ji strykui labiau tinka. Pastaruoju metu išpopuliarėjo strykai gaminami iš plastiko ar kitų medžiagų.
 
Stryko apatinė dalis yra pagaminta iš [[ašutai|ašutų]], arba kitaip - arklio uodegos plaukų. Prieš grodami violončelininkai ašutus sutepa iš sakų gaminama [[kanifolija]]. Kanifolija padidina sukibimą tarp ašutų ir stygos.
 
== Konstrukcija ==