Dominikos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1496]] m. Kristupo brolis [[Bartolomėjus Kolumbas]] saloje įkūrė La Nueva Isabela gyvenvietę, kuri buvo pervadinta [[Santo Domingas|Santo Domingu]] [[1995]] m. – pirmą nuolatinę europiečių gyvenvietę Naujajame pasaulyje. Sala ([[Santo Domingo generalkapitonija]]) tapo placdarmu tolesnėms ispanų ekspedicijoms po Ameriką. SanSanto Dominge buvo pastatyta pirmoji katedra Naujajame pasaulyje. Prieš išvykdami į savo užkariavimus čia gyveno ir dirbo [[Hernán Cortés]] ir [[Francisco Pizarro]].

XVI a. viduryje saloje gyveno 7 tūkst. pabėgusių vergų. Bahoruko kalnai buvo pagrindinė jų slapstymosi vieta. Jie puldinėjo ispanus. [[1546]] m. vergas Diegas de Guzmanas vadovavo sukilimui San Chuan de la Maguanos srityje, o po to pabėgo į Bahoruko kalnus. Pagavus Guzmaną, jis buvo žiauriai nužudytas kaip daugelis jo rėmėjų. Ilgiausiai truko Sebastijano Lembos sukilimas. Su keturiais šimtais juodaodžių jis 15 metų puldinėjo ispanų miestus ir plantacijas. [[1548]] m. jis buvo pagautas ir nužudytas, bet puldinėjimai tęsėsi. [[1560]] m. kolonija neturėjo pinigų sumokėti kariams, kad būtų persekiojami pabėgę vergai. Salos ekonomikai didelį smūgį sudavė ispanų vadžia, perkėlusi privalomą prekybos laivų sustojimo vietą iš SanSanto Domingo į [[Havana|Havaną]]. [[Santjago de los Kabaljerosas]] ir [[La Vega]] buvo sugriauti žemės drebėjimo [[1564]] m.

Po užkariavimų Amerikos žemyne Espanjola greitai smuko. Daug kolonistų išvyko į Peru ir Meksikos sidabro kasyklas, o nauji atvykėliai iš Ispanijos saloje nesustodavo. Žemės ūkis smuko, vergų importas sumažėjo. Kadangi baltieji, juodaodžiai ir tainų palikuonys vienodai skurdo, tai silpnino rasinę hierarchiją. Šios grupės pradėjo maišytis. Išskyrus SanSanto Domingą, kuris legaliai eksportavo, kiti salos uostai laikėsi iš kontrabandos. Toliau nuo pakrantės gyventojai vertėsi gyvūlininkystegyvulininkyste.

[[1605]] m. ispanai nusprendė perkelti Espanjolos šiaurinės ir vakarinės pakrantės kolonistus arčiau SanSanto Domingo, nes buvo nepatenkinti jų prekyba su olandais ir anglais. Per šį perkėlimą daugiau nei pusė kolonistų mirė nuo bado ir ligų. 100 tūkst. galvijų buvo palikta, pabėgo daug vergų. Ispanų kariai sunaikino 5 iš 13 salos gyvenviečių. Daug kolonistų kovojo, bėgo į džiungles ar įsėdo į atvykusius olandų laivus.

Ispanų atsitraukimas iš šiaurinės salos dalies atvėrė kelią prancūzų [[Bukanierius|bukanieriams]], kurių bazė buvo [[Tortuga]], įkurti gyvenvietes XVII a. viduryje. Nors ispanai jas sugriovė kelis kartus, prancūzai grįždavo ir jas atstatydavo. [[1664]] m. įkurta Prancūzų Vakarų Indijos kompanija parodė Prancūzijos planus kolonizuoti Vakarų Espanjolą. Kitus trisdešimt metų prancūzų ir ispanų kolonistai su pertraukomis kovojo. Dėl karo Europoje Ispanija negalėjo SanSanto Dominge laikyti pakankamai karių, kad galėtų valdyti visą salą. [[1697]] m. Rysviko sutartimi Prancūzijai atiteko vakarinis salos trečdalis, kur buvo sudaryta [[Sen Domingo kolonija]] (dab. [[Haitis]]).

[[Burbonai]] pakeitė [[Habsburgų dinastija|Habsburgus]] Ispanijos soste [[1700]] m. ir pradėjo ekonomines reformas, kurios palaipsniui atgaivino SanSanto Domingą. Ispanija liberalizavo prekybą su kolonijomis ir tarp kolonijų. Amžiaus vyduryje šiaurinė salos dalis buvo apgyvendinta emigrantų iš [[Kanarų salos|Kanarų salų]]. Cibao regione jie pradėjo auginti [[tabakas|tabaką]], vergų importas buvo atnaujintas. SanSanto Domingo gyventojų skaičius išaugo nuo 6 tūkst. [[1737]] m. iki 125 tūkst. [[1790]] m. Iš jų 40 tūkst. buvo baltieji žemės savininkai, 25 tūkst. buvo laisvi mulatai ir 60 tūkst. - vergai. Tačiau kolonija buvo skurdi ir apleista, ypač palyginus su prancūzų valdoma salos dalimi, kuri buvo turtingiausia kolonija Amerikoje, o joje gyveno 500 tūkst. žmonių.

[[Austrijos įpėdinystės karas|Dženkinso ausies karas]] kilo tarp Didžiosios Britanijos ir Ispanijos [[1739]] m. Ispanų piratai iš SanSanto Domingo pradėjo naršyti Karibų regioną ir tai darė iki amžiaus pabaigos. Jie puldinėjo užsienio uostus, kenkdami prekybai su Britanija ar Niujorku. Pavogtos prekės buvo parduodamos SanSanto Domingo uostuose. Iš piratavimo gautas pelnas pagyvino ekonomiką ir iš Europos atvyko daugiau žmonių.<ref>{{cite book|last1=Ricourt|first1=Milagros|title=The Dominican Racial Imaginary: Surveying the Landscape of Race and Nation in Hispaniola|date=2016|publisher=Rutgers University Press|page=57}}</ref>

Sumažėjus prekybos apribojimams prancūziškoji Espanjolos dalis dapo pagrindine ispanų kolonijos jautienos, medienos, odos ir tabako rinka. Kilus [[Haičio revoliucija]]i turtingi miesto ispanai, susiję su kolonijine administracija pabėgo, o kaimiečiai gyvūliųgyvulių augintojai (isp. ''hateros'') liko, nors prarado pagrindinę rinką nutrūkus prekybai su prancūzų kolonija. Nors ispanų kolonijoje gyveno tik ketvirtis žmonių palyginus su prancūzų SanSanto Domingu, tai nesutrukdė ispanų karaliui įsiveržti [[1793]] m. Ispanai stengėsi pasinaudoti [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] sukeltu chaosu.<ref>{{cite book|last1=Scheina|first1=Robert L.|title=Latin America's Wars: Volume 1|date=2003|publisher=Potomac Books}}</ref> Prancūzai sustabdė ispanus prie [[Port o Prensas|Port o Prenso]] pietuose, bet [[1794]] m. buvo praradę beveik visą šiaurę.

Nors ispanai laimėjo Espanjoloje, jie pralaimėjo Europoje. [[1795]] m. Bazelio sutartimi Prancūzijai atiteko visa Espanjolos sala, į kurią įsiveržė britai [[1796]] m. įsiveržė britai.

SantSanto Domingo vergai, vadovaujami [[Toussaint Louverture|Tuseno Luvertiūro]] surengė sukilimą prieš prancūzus. [[1801]] m. jie užėmė ispanų SantSanto Domingą ir perėmė salos kontrolę, bet [[1802]] m. prancūzai juos išvijo iš ispanų SantSanto Domingo išvijo. Prancūzai nesėkmingai bandė sukilimą numalšinti, bet buvę vergai nugalėjo Napoleono pajėgas ir [[1804]] m. prancūzų SantSanto Domingas tapo nepriklausomu ir pasivadino [[Haitis|Haičiu]]. Likusioji salos dalis vėl grįžo prancūzams. Haitis įsiveržė į SantSanto Domingą [[1805]] m., o Didžioji Britanija - [[1809]] m. Ispanija tais metais vėliau atgavo SantSanto Domingo koloniją, bet jos ekonomika buvo sugriuta, o gyventojų skaičius mažėjo.