18:34, 27 gegužės 2020 versija taisyti Audriusa (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 12 709 keitimai →‎Potencialios kliūtys: Enciklopedinis stilius ← Prieš tai darytas keitimas		19:18, 27 gegužės 2020 versija taisyti anuliuoti Audriusa (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 12 709 keitimai →‎Kaip veiks vakcina: Perrašytas prasto stiliaus skirsnis. Kitas pakeitimas →
Eilutė 91: [[Vaizdas:Viruso Sandara.jpg\|miniatiūra\|263x263px\|SARS-CoV-2 viruso sandara]] == ~~Kaip~~Veikimo ~~veiks vakcina~~mechanizmas == COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į virusą panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo mechanizmas. Žmogus be vakcinos susirgęs šiuo virusu antikūnus pradeda gaminti tik po savaitės ar dviejų. Vakcina paruoš žmogaus kūną viruso atakoms iškart. Dalis vakcinų turės - gabalėlį viruso, kitos visą virusą kuris yra nukenksmintas, arba viruso receptorinius baltymus (S baltymus). Taip pat vakcina gali turėti negyvą virusą. Vakcinai pradėjus veikti žmogaus kūnas pradės gaminti antikūnus kurie kovos iškilus tikram pavojui. Viruso receptoriniams baltymams (S baltymams), prisikabinus prie ląstelės ir suleidus genetinę medžiagą į ląstelę prasideda viruso dauginimasis, tačiau antikūnai tą dauginimąsi greit sustabdys. Dabar kol vakcinos nėra virusas perima vis daugiau ląstelių, susidaro komplikacijos - pneumonija, jei antikūnai nepradedami gaminti pakankamai greitai mirtis yra tikėtina. Todėl vakcina yra reikalinga, paruošti kūną lengviau kovoti su virusu. Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys antikūniai. Bandymuose su gyvūnais (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.<ref>https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/</ref> == Taip pat skaitykite ==

COVID-19 vakcina: Skirtumas tarp puslapio versijų