Slepišerė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 15:
Kaip ir kitų [[pataisūnai|pataisūnų]], gyvenimo cikle vyrauja daugiamečiai žoliniai [[sporofitas|sporofitai]]. Heterosporiniai augalai. Vienalyčiai [[gametofitas|gametofitai]] trumpaamžiai, vystosi sporose.<ref name=":0">Naujalis, J. R., Meškauskaitė, E., Meldžiukienė, A., Juzėnas S. (2009). ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.</ref><ref name=":1">Natkevičaitė-Ivanauskienė, M., Brundza, K., Čibiras, L., Liukaitienė, M., Minkevičius, A. (1959). ''Lietuvos TSR flora''. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.</ref>
 
==Morfologija ir anatomija <ref name=":0" /><ref name=":1" /><ref name=":2">Gudžinskas, Z. (2012, gruodžio 4). [žiūrėta 2020-05-26]. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/Straipsnis/slepisere-87587</ref><ref name=":3">''Biology discussion. Isoetes: structure and reproduction''. [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://www.biologydiscussion.com/botany/pteridophyta/isoetes-structure-and-reproduction/46051</ref>==
==Morfologija==
[[Sporofitas|Sporofito]] stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Stiebą dengia epidermis su žiotelėmis, giliau yra žievė ir brazdas, centre - stelė. Slepišerių stelės priskiriamos protostelių grupei.
[[Sporofitas|Sporofito]] stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Į apačią leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Sporangės ties lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos.<ref name=":0" /><ref name=":1" /><ref name=":2">Gudžinskas, Z. (2012, gruodžio 4). [žiūrėta 2020-05-26]. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/Straipsnis/slepisere-87587</ref>
 
Į apačią stiebas leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Iš išorės dengia epidermis su žiotelėmis, vidų užpildo [[mezofilis]], centre yra apytakos audiniai. Enacijų kilmės pataisūnų lapai su viena gysla vadinami mikrofilais.
Polaiškiai ([[gametofitas|gametofitai]]) labai redukuoti, mikroskopiniai. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.<ref name=":0" /><ref name=":1" />
 
Slepišerių sporangės gali formuotis ties visų lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos.
 
Polaiškiai ([[gametofitas|gametofitai]]) labai redukuoti, mikroskopiniai. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.<ref name=":0" /><ref name=":1" />
 
==Ekologija==