18:55, 26 gegužės 2020 versija taisyti Le Cochon Toxique (aptarimas \| indėlis) 15 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:42, 26 gegužės 2020 versija taisyti anuliuoti Le Cochon Toxique (aptarimas \| indėlis) 15 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 15: Kaip ir kitų [[pataisūnai\|pataisūnų]], gyvenimo cikle vyrauja daugiamečiai žoliniai [[sporofitas\|sporofitai]]. Heterosporiniai augalai. Vienalyčiai [[gametofitas\|gametofitai]] trumpaamžiai, vystosi sporose.<ref name=":0">Naujalis, J. R., Meškauskaitė, E., Meldžiukienė, A., Juzėnas S. (2009). ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.</ref><ref name=":1">Natkevičaitė-Ivanauskienė, M., Brundza, K., Čibiras, L., Liukaitienė, M., Minkevičius, A. (1959). ''Lietuvos TSR flora''. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.</ref> ==Morfologija ir anatomija <ref name=":0" /><ref name=":1" /><ref name=":2">Gudžinskas, Z. (2012, gruodžio 4). [žiūrėta 2020-05-26]. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/Straipsnis/slepisere-87587</ref><ref name=":3">''Biology discussion. Isoetes: structure and reproduction''. [žiūrėta 2020-05-26]. Prieiga per internetą https://www.biologydiscussion.com/botany/pteridophyta/isoetes-structure-and-reproduction/46051</ref>== ~~==Morfologija==~~ [[Sporofitas\|Sporofito]] stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Stiebą dengia epidermis su žiotelėmis, giliau yra žievė ir brazdas, centre - stelė. Slepišerių stelės priskiriamos protostelių grupei. [[Sporofitas\|Sporofito]] stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Į apačią leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris\|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Sporangės ties lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos.<ref name=":0" /><ref name=":1" /><ref name=":2">Gudžinskas, Z. (2012, gruodžio 4). [žiūrėta 2020-05-26]. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/Straipsnis/slepisere-87587</ref> Į apačią stiebas leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris\|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Iš išorės dengia epidermis su žiotelėmis, vidų užpildo [[mezofilis]], centre yra apytakos audiniai. Enacijų kilmės pataisūnų lapai su viena gysla vadinami mikrofilais. Polaiškiai ([[gametofitas\|gametofitai]]) labai redukuoti, mikroskopiniai. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.<ref name=":0" /><ref name=":1" />▼ Slepišerių sporangės gali formuotis ties visų lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos. ▲Polaiškiai ([[gametofitas\|gametofitai]]) labai redukuoti, mikroskopiniai. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.~~<ref name=":0" /><ref name=":1" />~~ ==Ekologija==

Slepišerė: Skirtumas tarp puslapio versijų