Slepišerė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
'''Slepišerės''' (''Isoetes'') – [[Pataisūnai|pataisūnų]] (''Lycopodiophyta'') skyriaus, '''slepišerainių''' (''Isoetopsida'') klasės, monotipinės '''slepišerinių''' (''Isoetaceae'') šeimos [[augalas|augalų]] gentis. Priklauso [[sporiniai induočiai|sporinių induočių]] grupei.
 
==Gyvenimo ciklas==
Gentyje 140-150 rūšių.
Kaip ir kitų [[pataisūnai|pataisūnų]], gyvenimo cikle vyrauja daugiamečiai žoliniai [[sporofitas|sporofitai]]. Heterosporiniai augalai. Vienalyčiai [[gametofitas|gametofitai]] trumpaamžiai, vystosi sporose.<ref>Naujalis, J. R., Meškauskaitė, E., Meldžiukienė, A., Juzėnas S. (2009). ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai.'' Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.</ref><ref>Natkevičaitė-Ivanauskienė, M., Brundza, K., Čibiras, L., Liukaitienė, M., Minkevičius, A. (1959). ''Lietuvos TSR flora''. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.</ref>
==Aprašymas==
Sporofito stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Į apačią leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Sporangės ties lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos.
 
==Morfologija==
Polaiškiai (gametofitai) labai redukuoti (mikroskopiniai), vienalyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai, vystosi sporose. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.
[[Sporofitas|Sporofito]] stiebas trumpas, gumbelio arba ropės pavidalo, požeminis, nesišakojantis, su antriniu storėjimu. Į apačią leidžia pluoštą dichotomiškai išsišakojusių šaknų, o į viršų – puokštę aplink stiebą spirališkai išsidėsčiusių pusiau apvalių, yliškų lapų, panašių į [[vikšris|vikšrių]] (Juncus). Lapai tiesūs arba išlinkę, 1–100 cm ilgio, su liežuvėliais. Sporangės ties lapų pamatais. Mikrosporangėse susidaro daug mikrosporų, makrosporangėse – mažiau, bet didesnių makrosporų. Moteriškosios sporos (makrosporos) 300–700 µm skersmens, baltos, pilkos arba juodos, lygios arba dygliuotu paviršiumi, vyriškosios sporos (mikrosporos) 20–50 µm skersmens, pilkos arba rudos.
 
Polaiškiai ([[gametofitas|gametofitai]]) labai redukuoti, (mikroskopiniai), vienalyčiai, trumpaamžiai, autotrofiniai, vystosi sporose. Spermatozoidai su daugeliu žiuželių.
 
==Ekologija==
Tiek [[sporofitas|sporofito]], tiek [[gametofitas|gametofito]] kartos [[autotrofai|autotrofinės]]. Beveik visos slepišerės yra vandens arba pelkėtų, užliejamų vietų augalai.
 
==Paplitimas==
eilutė 23 ⟶ 28:
Lietuvoje randama viena rūšis - [[ežerinė slepišerė]] (''Isoetes lacustris''), įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Taip pat ieškotina kaimyninėse šalyse aptinkama [[šerinė slepišerė]] (''Isoetes echinospora'').
 
==Rūšių atpažinimo raktas==
* [[Ežerinė slepišerė]] (''Isoetes lacustris''): lapai tamsiai žali, standūs, beveik nepersišviečia; makrosporos karpotos arba gauburiuotos.
* [[Šerinė slepišerė]] (''Isoetes echinospora''): lapai šviesiai žali, minkšti, persišviečiantys; makrosporos dygliuotos ilgais trapiais dygliukais.
 
==Šaltiniai==
{{išn}}
 
[[Kategorija:Slepišeriniai]]