Argunchanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
== Biografija ==
 
Argunas buvo ilchano [[Abakachanas|Abakos]] sūnus. Pasak [[Rašidas ad Dinas|Rašidudo Dino]], jis gimė 1262 m. [[Beilaganas|Beilagane]]. Tačiau, iš kitų Rašidudo Dino raštų, tikriausiai tikslesnė Arguno gimimo data yra 1259 m. Jo motina buvo vardu Kaitmiš Igeči. Panašu, kad jauno amžiaus Arguną tėvas paskyrė [[Chorasanas|Chorasano]] ir [[ Mazandaranas|Mazandarano]] valdytoju ir jis valdė padedamas emyro Sartako iš Džalajiro genties. Per 1279 m. tėvo karo žygį jis buvo pasiųstas į rytus prieš [[Farsas|Farsą]] prieš tai apiplėšusius karaunų chanus. Jo pajėgos buvo apgulusios [[Sistanas|Sistaną]] ir grįžo su daug [[Čagatajaus chanatas|Čagatajų]] princų įkaitų.
 
1282 m. mirus [[Abakachanas|Abakai]] Argunas lygtai buvo nusiteikęs nusileisti dėdės [[Achmadas Tekuderas|Achmado Tekudero]] pretenzijoms į sostą. Tačiau Tekudero parama jo priešams, broliams Džuveiniams, iš kurių jis vieną įtarė tėvo nunuodijimu, ir atsivertimas į [[islamas|islamą]] Arguną privedė prie atviro sukilimo 1283 m. Chorasane. Jo šalininkai sumušė Tekudero pajėgas 1284 m. gegužės 4 d. prie [[Kazvinas|Kazvino]], bet galų gale Argunas asmeniškai buvo priverstas nusileisti Tekudero valdžiai. Pasakojama, kad Tekuderas nesiryžo jo nužudyti ir vienas jo nepatenkintų karo vadų, vardu Buka, nužudė Tekudero karo vadą Alinaką su sargais ir išlaisvino Arguną. Bandęs bėgti Tekuderas buvo sučiuptas pakeliui į Kaukazą ir nužudytas. Kitą dieną po Tekudero mirties, 1284 m. rugpjūčio 11 d. Argunas buvo vainikuotas ilchanu. Jis skubiai pakeitė Tekudero proislamiškus nustatymus atgal į budistinius. 1286 m. balandžio 7 d. Argunas vainikuotas antrą kartą gavus chagano [[Chubilajus|Chubilajaus]] patvirtinimą iš Kinijos.
Eilutė 43:
1289 m. birželį viziriu buvo paskirtas Bagdado žydas Sadas al Daula. Jo valdymas pasižymėjo nepotizmu. Žydo valdymu buvo nepatenkinti musulmonai, tačiau, amžininko liudijimu, Sadas al Daula sumaniai tvarkėsi su valstybės finansais patenkindamas Arguno pinigų poreikius ir administracinėmis priemonėmis apsaugojo valstiečius nuo priespaudos. 1291 m. kovą, Argunui esant prie mirties ar mirus, jo priešai sukilo. Sadas al Daula buvo nužudytas, po to sekė žydų pogromai ir atakos prieš jį rėmusius musulmonus. Užsienio politikoje Argunas tik du kartus, 1288 ir 1290 m., asmeniškai vadovavo žygiams atremti [[Aukso Orda|Aukso Ordos]] puolimus iš šiaurės. Rytuose karams su Kaidu chanais ir jų Čagatajų rėmėjais vadovavo jo sūnus [[Machmudas Gazanas|Gazanas]], kuris 1291 m. turėjo atsitraukti su nepakankamomis pajėgomis. Prieš iš [[Sirija|Sirijos]] puldinėjančius [[mameliukai|mameliukus]] Argunas siekė sudaryti sąjungą su Europos valdovais. 1285 m. jis nusiuntė pasiuntinį pas popiežių [[Onorijus IV|Onorijų IV]]. Kitas pasiuntinys 1288 m. susitiko su Prancūzijos karaliumi [[Pilypas IV|Pilypu IV]] Paryžiuje ir Anglijos karaliumi [[Eduardas I|Eduardu I]] Bordo. Grįždamas jis susitiko su nauju popiežiumi [[Mikalojus IV|Mikaloju IV]]-uoju Romoje. Argunas žadėjo popiežiui krikštytis, kai tik bus išvaduota [[Jeruzalė]]. 1289 m. jis pasiuntė trečiąją, o 1290 m. ketvirtąją misiją į Europą. 1291 m. žlugo paskutiniai kryžiuočių bastionai Šv. Žemėje ir mirė pats Argunas, tad jokio karinio bendradarbiavimo ir neįvyko.
 
Krikščionių šaltiniuose Argunas aprašomas palankiai, savo sūnų [[Oldžaitu]] 1289 m. jis leido apkrikštyti Mikalojaus vardu, nors tai buvo tikriausiai tik politinis žingsnis. Savo valstybės valdyme Argunas pirmenybę atidavė krikščionims ir žydams, rėmė budizmą, tačiau dėl pastarojo aspekto nėra žinoma daug, nes po Gazano atsivertimo į islamą visi budistų veiklos požymiai Persijoje buvo naikinami. Pasakojama, kad norėdamas pratęsti gyvenimą Argunas vartojo iš Indijos atvykusio jogos paruoštą vaistą, kuriame buvo įmaišyta sieros ir gyvsidabrio. Jis užsidarė [[Tebrizas|Tebrize]], kur jį galėjo aplankyti tik Sadas al Daula, įvairūs bakšiai ir keletas kitų. Argunui pradėjus negaluoti kelios jo žmonos ir konkubinės buvo nužudytos įtarus kerėjimu. Tačiau tai nepadėjo ir Argunas mirė 1291 m. kovo 10 d. Bagčoje [[Aranas|Arane]]. Buvo paskutinis ilchanas, palaidotas pagal mongolų papročius. Jis turėjo keturis sūnus: Gazaną, Jesų TimurąTimūrą, OldžeituOldžaitu ir Ketajų. Įkūrė [[Soltanija|Soltanijos]] miestą. Sekančiu ilchanu tapo jo jaunesnis brolis [[Geichatuchanas]].
 
== Šaltiniai ==