Peceliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nauja redakcija, nuotrauka, žemėlapiai |
|||
Eilutė 1:
{{Ltgyv
|pavad = Peceliai
|foto = Pecelių 1939 m. planas.jpg
|plotis = 300px
|fotoinfo = Pecelių (Peciulių) kaimo planas po Lietuvos žemės reformos
|long = 21.584347|lat = 55.942193
|sav = Kretingos rajono savivaldybė
Eilutė 12:
}}
'''Peceliai''' – kaimas rytinėje [[Kretingos rajonas|Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 8 km į šiaurės rytus nuo [[Kartena|Kartenos]], [[Minija|Minijos]] kairiajame krante, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioniniame parke]].
[[Vaizdas:Pecelių liepa.jpg|thumb|200px|left| Dešimties kamienų liepa „Sauliaus stovyklavietėje“ prie Minijos upės]]
Kaimas apima 172,36 [[hektaras|ha]] žemės.<ref>Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320</ref> Šiaurinė dalis patenka į Salantų regioninio parko [[Minijos kraštovaizdžio draustinis|Minijos kraštovaizdžio draustinį]], o likusi – į ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonas. Kaime yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje teikiamos turizmo paslaugos.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio ''Peciulis'' (arba ''Pečiulis'') daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas {{pl|Pieczuli}}, {{ru|Пицюле, Пeцюлѣ, Пeцюли, Печули}}, {{lt|Piciuliai, Petsiuliai, Poceliai, Paceliai, Pečiuliai}}. Tarpukariu oficialiai vadintas Peciuliais, o nuo [[XX a.]] vidurio – Peceliais. Vietos gyventojai tarmiškai kaimą vadina {{sgs|Pecelē}}.
== Geografija ==
Kaimo žemės plyti [[Minija|Minijos]] kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose, tarp upės ir kelio {{E272}} ({{A11}}). Šiaurėje Minija jį skiria nuo [[Bulikai|Bulikų]] ir [[Prystovai|Prystovų]]. Vakaruose ribojasi su [[Cigonaliai]]s, pietvakariuose – su [[Dauginčiai]]s, rytuose – su [[Dyburiai]]s. Rytiniu pakraščiu praeina riba tarp [[Kretingos rajono savivaldybė]]s [[Kartenos seniūnija|Kartenos seniūnijos]] ir [[Plungės rajono savivaldybė]]s [[Šateikių seniūnija|Šateikių seniūnijos]].
Nuo Šiaulių–Palangos plento į kaimą veda vienintelis kelias, nuo kurio centrinėje dalyje vakarų kryptimi atsišakoja kelias į [[Cigonaliai|Cigonalius]].
Pietvakariniu pakraščiu nuo [[Mamiai|Mamių]] link Minijos teka [[Dubeikis|Dubeikupis]]. Pietrytinėje dalyje auga Daiginio, o pietvakariniame pakraštyje – Kuičio miškas.
{{ltunavigacija
|C=Peceliai
|Š=[[Salantai|SALANTAI]] – 12 km
|ŠR=[[Šateikiai|ŠATEIKIAI]] – 9 km<br/>[[Bulikai]] – 1 km
|R=[[Dyburiai]] – 1 km</br>[[Plungė|PLUNGĖ]] – 17 km
|PR=[[Aleksandravas]] – 3 km
|P=[[Mamiai]] – 2 km
|PV=[[Dauginčiai]] – 2 km<br/>[[Kartena|KARTENA]] – 8 km
|V=[[Cigonaliai]] – 1 km<br/>[[Palanga|PALANGA]] – 31 km
|ŠV=[[Kūlupėnai|KŪLUPĖNAI]] – 7 km</br>[[Prystovai]] – 2 km
}}
== Istorija ==
[[Vaizdas:Pecelių 1872 m. planas.jpg|thumb|300px|left|Pecelių (Пицюле) 1872 m. planas (Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo 1872 m. išleisto Kretingos apylinkių žemėlapio)]]
[[Vaizdas:Pecelių 1915 m. planas.jpeg|thumb|300px|left|Pecelių (Pieczule) 1915 m. planas (Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų 1915 m. parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio)]]
Kaimas atsirado [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.|XVIII]] a. naujakuriams įdirbant prie Minijos plytėjusius plėšimus (ganyklas, pievas, miško žemę). Jo žemė priklausė [[Kartenos dvaras|Kartenos dvarui]], o gyventojų dvasiniai reikalais rūpinosi [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos parapijos]] kunigai.<ref>[[Julius Kanarskas]]. Peceliai. Kaimas, kuriame gyveno kunigaikščio Gedimino palikuonys. – [[Pajūrio naujienos]], 2020 m. kovo 27 d.</ref>
Kaimas buvo kupetinis, jį sudarė dvi grupės sodybų. Pirmoji grupė stovėjo centrinėje žemių dalyje, o kita – vakariniame pakraštyje, Dubeikio dešiniajame krante. [[1845]] m. jame gyveno Nikodemo Bumbulio, Pranciškaus Rimkaus, Onos Šimuliūtės, Juozapo Bumbulio, Petro Jucio, Ignoto Tamošauskio, Juozapo Rudelio, Antano Jonauskio, Jurgio Bovučio, Juozapo Jonauskio šeimynos, kurias sudarė 37 vyrai ir 47 moterys.<ref>Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78-78v</ref>
[[1846]] m. jame buvo 4 [[dūmas|dūmai]]<ref>Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego, Wilno, 1846, s. 168 (Pieczule).</ref>, [[1849]] m. gyveno 54 [[grafas (titulas)|grafo]] [[Pliateriai|Franso Pliaterio]] [[baudžiava|baudžiauninkai]], o baudžiavą panaikinus išperkamuosius žemės mokesčius [[Kartenos dvaras|Kartenos dvarui]] [[1870]] m. mokėjo 13 valstiečių<ref>Išrašas iš Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo (Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 5).</ref>. ▼
▲[[1846]] m.
[[1923]] m. kaime buvo 13 sodybų<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114.</ref>. [[Žemės reformos Lietuvoje|Žemės reformos]] metu Peceliai išskirstyti į vienkieminius ūkius, o kaimo žemių pietiniame pakraštyje buvusios bendrosios ganyklos buvo išdalintos 4 naujakuriams ir prijungtos prie [[Mamiai|Mamių]] kaimo.▼
Panaikinus [[baudžiava|baudžiavą]], dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius [[Kartenos dvaras|Kartenos dvarui]] [[1870]] m. mokėjo 13 valstiečių.<ref>Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70</ref> Jų žemėje 1872 m. stovėjo 5 sodybos.<ref>Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872</ref>
Pokario [[kolektyvizacija]] ir [[melioracija]] kaimą sunaikino. [[2002]] m. pradžioje jame buvo tik 2 sodybos. ▼
[[Žemės reformos Lietuvoje|Pobaudžiavinės žemės reformos]] metu apibrėžus ribas, Pecelių žemės pasiekė [[Baltmiškiai|Baltmiškių]] ir [[Mamiai|Mamių]] kaimus bei [[Gaudučių dvaras|Gaudučių palivarką]], taip pat pasistūmėjo už Dubeikio upelio ir Kuičio miško. [[1895]] m. kaime buvo 8 ūkiai. Prie Minijos plytėjo šienaujamos pievos, o pietinę ir rytinę kaimo dalį apėmė miškai ir bendrosios ganyklos.
▲[[1923]] m. kaime buvo 13 sodybų.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925
Tarpukariu ir pokario metais kaime gyveno Anužių, Tamošauskų, Kupšių, Joneckių, Ramonų, Norvaišų, Tarvydų šeimos.<ref>Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 44</ref>
Į Leonardo ir Marijos Paulauskaitės Jonauskių ūkį iš kitapus Minijos buvusio [[Puidogalis|Puidogalio]] užkuriu parėjo ūkininkų sūnus Konstantinas Beržanskis (Beržonskis), [[1923]] m. [[gegužės 3]] d. [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos bažnyčioje]] vedęs Barborą Joneckytę.<ref>Kartenos RKB santuokos metrikų knyga. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, b. 11. – L. 16v</ref> Jis pagal tėvo liniją kildino save iš [[Gediminas|Gedimino]] sūnaus kunigaikščio Klausučio. Kunigaikštišką šios giminės kilmę [[1930]] m. [[lapkričio 15]] d. patvirtino Lietuvių bajorų draugijos centro valdyba.<ref>[[Jonas Beržanskis|Jonas Gediminas-Beržanskis-Klausutis]]. Lietuvių heraldika. – Kaunas, 1930. – P. 5, 7</ref>
[[1945]] m. [[NKVD|enkavedistai]] suėmė ir į Dubrovkos lagerį išvežė Justiną Tarvydą, kuris mirė dirbdamas [[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas|Baltosios ir Baltijos jūrų kanalo]] statybose.<ref>Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 354</ref>
▲
{{adm
|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kartenos valsčius]], [[Telšių apskritis]]
|[[1919]]–[[1940]]
|[[1940]]–[[1941]]
|[[
|[[
|
|[[1959]]–[[1995]] m.|[[Kartenos apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]
|nuo [[2009]] m.|[[Dauginčių seniūnaitija]], [[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}
=== Gyventojai ===
{{dem|kolon=
|1845|84
|1923|72
|1959|42
eilutė 46 ⟶ 85:
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
== Nuorodos ==
* [http://www.pajurionaujienos.com/?sid=19819&act=expv Pajūrio naujienos: Žemė ir ūkis, 2020 m. kovo 27 d.]
* [http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/peceliai-kaimas-kuriame-gyveno-kunigaikscio-gedimino-palikuonys Kretingos muziejus, 2020 m. balandžio 14 d.]
[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]]
| |||