Emilija Putvinskienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | Foto = | Herbas = POL COA Wąż.svg | Herbo pavadinimas = Herbas "Wąż" | Giminė = Gruzdžiai (giminė) | Gimė =1876 m. | Gimimo vieta = Suvar... |
|||
Eilutė 16:
== Biografija ==
Gimė [[žemaičiai|žemaičių]] bajorų šeimoje. Tėvai: Vitoldas ir Petronėlė Gruzdžiai; broliai: [[Konstantinas Gruzdys|Konstantinas]] ir [[Stanislovas Gruzdys|Stanislovas]] – gydytojas, [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] dalyvis; seserys: [[Stefanija Graurogkienė|Stefanija Gruzdytė-Graurogkienė]], [[Viktorija Kadatienė|Viktorija Gruzdytė-Kadatienė]], dukterėčia [[Ona Gruzdytė|Ona Gruzdytė-Bugailiškienė]].{{šaltinis|Peliksas Bugailiškis. ''Gyvenimo vieškeliais''. – Šiaulių Aušros muziejus, 1994 m., p. 121, 218}}<ref>[https://www.geni.com/people/Emilija-Putvinskien%C4%97/6000000010501362137 Emilija Putvinskienė (Gruzdytė)]</ref> Dar [[1889]] m. susipažino su kaimynų bajoraičių [[Vladas Putvinskis|Vladu Putvinskiu]], už kurio ištekėjo [[1897]] m. [[rugpjūčio 12]] d.<ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/istorija/v-putvinskis-reformatorius-svietejas-kovotojas/153852 Aras Lukšas. ''V.Putvinskis – reformatorius, švietėjas, kovotojas'' // Lietuvos žinios ]</ref> Jaunavedžiai apsigyveno Vl.Putvinskio tėvonijoje – [[Šilo Pavėžupis|Šilo Pavėžupio]] dvare.
Šilo Pavėžupio dvare jiems gimė sūnus [[Stasys Putvinskis]] ([[1898]]–[[1942]]), būsimasis Lietuvos žemės ūkio ministras. Vyriausioji dukra Onutė Tercijonienė – žinoma pedagogė ir visuomenės veikėja, [[1919]] m. Šaulių sąjungos [[Kaunas|Kauno]] būrio moterų skyriaus pirmoji vadė, savo publikacijas skelbdavo žurnaluose „[[Motina ir vaikas]]“, „[[Trimitas (žurnalas)|Trimitas]]“, „Šaulė“, „Šeima“, nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Jauniausioji duktė Sofija Mantautienė-Marcinkevičienė dirbo [[ELTA|ELTOJE]], [[1938]] m. vadovavo Šaulių moterimis, skaitė paskaitas, bendradarbiavo spaudoje, o [[1944]] m. pasitraukė į [[Vakarų Europa|Vakarus]]. [[Vytautas Putvinskis-Pūtvis]] vadovavo [[Graužikai (Kelmė)|Graužikų]] jaunųjų ūkininkų rateliui, [[1927]]–[[1934]] m. buvo Šaulių sąjungos [[Kelmė]]s būrio valdybos pirmininkas, vienas iš Šaulių sąjungos Kelmės muziejaus, kuris pavadintas Vlado Putvinskio vardu, įkūrėjų, mirė [[Sibiras|Sibire]]. Jauniausioji [[Emilija Pūtvytė|Emilija]] buvo mokytoja, aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos ir Skautų sąjungos veikloje, buvo [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] šaulių moterų organizatorė ir pirmininkė, taip pat bendradarbiavo spaudoje, nuo [[1949]] m. gyveno JAV.
| |||