Dominikos Respublikos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 23:
Po užkariavimų Amerikos žemyne Espanjola greitai smuko. Daug kolonistų išvyko į Peru ir Meksikos sidabro kasyklas, o nauji atvykėliai iš Ispanijos saloje nesustodavo. Žemės ūkis smuko, vergų importas sumažėjo. Kadangi baltieji, juodaodžiai ir tainų palikuonys vienodai skurdo, tai silpnino rasinę hierarchiją. Šios grupės pradėjo maišytis. Išskyrus San Domingą, kuris legaliai eksportavo, kiti salos uostai laikėsi iš kontrabandos. Toliau nuo pakrantės gyventojai vertėsi gyvūlininkyste.
[[1586]] m. anglų piratas [[Francis Drake]] užėmė San Domingo miestą ir gavo iš ispanų išpirką už jo sugrąžinimą. Trečdalis miesto buvo sugriauta, beveik visi religiniai, administraciniai ir kariniai pastatai buvo apgadinti ar sugriauti. [[1592]] m. piratas Kristoferis Niuportas užėmė ir nusiaubė Asuos miestą.<ref>{{cite book|title=The History and Present Condition of St. [Santo] Domingo, Volume 1|page=44}}</ref> [[1595]] m. ispanai dėl olandų sukilimo uždraudė jų laivams atvykti į Ispanijos uostus.
== XVII amžius ==
[[1605]] m. ispanai nusprendė perkelti Espanjolos šiaurinės ir vakarinės pakrantės kolonistus arčiau San Domingo, nes buvo nepatenkinti jų prekyba su olandais ir anglais. Per šį perkėlimą daugiau nei pusė kolonistų mirė nuo bado ir ligų. 100 tūkst. galvijų buvo palikta, pabėgo daug vergų. Ispanų kariai sunaikino 5 iš 13 salos gyvenviečių. Daug kolonistų kovojo, bėgo į džiungles ar įsėdo į atvykusius olandų laivus.
Ispanų atsitraukimas iš šiaurinės salos dalies atvėrė kelią prancūzų [[Bukanierius|bukanieriams]], kurių bazė buvo [[Tortuga]], įkurti gyvenvietes XVII a. viduryje. Nors ispanai jas sugriovė kelis kartus, prancūzai grįždavo ir jas atstatydavo. [[1664]] m. įkurta Prancūzų Vakarų Indijos kompanija parodė Prancūzijos planus kolonizuoti Vakarų Espanjolą. Kitus trisdešimt metų prancūzų ir ispanų kolonistai su pertraukomis kovojo. Dėl karo Europoje Ispanija negalėjo San Dominge laikyti pakankamai karių, kad galėtų valdyti visą salą. [[1697]] m. Rysviko sutartimi Prancūzijai atiteko vakarinis salos trečdalis, kur
[[1655]] m. [[Oliver Cromwell|Oliveris Kromvelis]] pasiuntė admirolą Viljamą Peną užimti San Domingą. 400–600 ispanų atrėmė 9000 anglų. Tačiau anglai užėmė Jamaiką. Ispanija norėjo pasinaudoti San Domingu kaip svarbiausia karine baze, kad išvytų kitų šalių kolonistus, bet buvo per daug nusilpusi dėl karų.
| |||