Abakachanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

103 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
 
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis = AbaqaOnHorseArghunStandingGhazanAsAChild.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Abaka (ant žirgo), su sūnumi [[Argunchanas|Argunu]] (su vaiku [[Machmudas Gazanas|Gazanu]] ant rankų) pavaizduotas miniatiūroje iš XIV a.
| paveikslėlio dydis = 220px
| gimimo data = [[1234]] m. vasaris-kovas
Kitus karus Abaka vykdė su Egipto [[mameliukai]]s dėl įtakos Sirijoje. 1268 m. jo vasalas, [[Antiochija]], pasidavė [[Beibarsas I|Beibarsui I]], 1269 m. jis nesugebėjo sutrukdyti mameliukų įsiveržimo į Armėniją (Kilikiją). Beibarso pastangos išlaisvinti Rumo musulmonus nuo mongolų valdymo nepavyko, nes čia jis susidūrė su didele mongolų armija. 1277 m. Beibarsas grįžo į Egiptą, kur mirė.
 
Prieš mameliukus Abaka siekė sudaryti sąjungą su Europos valdovais, kurie patyrė vieną pralaimėjimą mameliukams po kito. 1274 m. jo pasiuntiniai buvo Lione, 1276 m. Italijoje, 1277 m. - Romoje ir Anglijoje. Europoje galima sąjunga su mongolais buvo sutikta su entuziazmu. Abakachanas gavo Anglijos karaliaus [[Eduardas I|Eduardo I]] (1274 m.), Klemenso IV (1267 m.), [[Grigalius X|Grigaliaus X]] (1274 m.) ir [[mikalojusMikalojus III|Mikalojaus III]]-ojo (1277 m.) laiškus. Abakachano pasiuntiniai dalyvavo 1277 m. [[Liono II susirinkimas|Antrajame Liono susirinkime]]. Visgi realios paramos prieš Egiptą Abaka nesulaukė.
 
1280 m. Abaka surengė atsakomąjį žygį prieš mameliukus, užėmė ir sugriovė [[Alepas|Alepą]]. Kitais metais Abakos brolis Mengu-Timūras susikovė su mameliukais tarp Hamo ir Homso. Mūšis baigėsi be aiškaus laimėtojo, abi pusės patyrė didelius nuostolius ir atsitraukė. Tarp Abakos žmonų buvo Bizantijos imperatoriaus duktė Marija, kuri anksčiau buvo skirta Chulagu, ir jis palaikė gerus santykius su rytų krikščionimis, tikriausiai dėl siekio turėti sąjungininkų kovose su mameliukais ir viduje, kur įvairios maištininkų grupės irgi kėlė galvas, pavyzdžiui, [[izmailitai]] 1271 m. užėmė buvusią [[asasinai|asasinų]] tvirtovę Girdkuchą. Abaka religiškai buvo artimas budizmui ir išpažino protėvių šamanizmą. Ilchanato sostinę jis buvo perkėlęs į [[Tebrizas|Tebrizą]]. Abaka mirė 1284 m. balandžio 1 d. [[Hamadanas|Hamadane]] nuo alkoholizmo. Jo brolis [[Achmadas Tekuderas|Tekuderas]] tapo sekančiu ilchanu. Kaip ir tėvas, Abaka buvo palaidotas [[Urmija|Urmijos ežero]] Šahi saloje.
 
== Šaltiniai ==
Anoniminis naudotojas