Višnus: Skirtumas tarp puslapio versijų

50 baitų pašalinta ,  prieš 8 mėnesius
S
S (įtraukta Kategorija:Vaišnavizmas naudojant HotCat)
[[Vaizdas:Vishnu_2.jpg|thumb|Populiarus Višnaus atvaizdas. Ranaghatas, [[Vakarų Bengalija]]]]
'''Višnus''' ([[Sanskritas{{sa|sanskritu]]: (विष्णु, tariamas „vιŞhŅυ“, iš šaknies vιŞ – „įeiti“, „prasiskverbti“|Viṣṇu-}})  – vienas iš aukščiausių dievų [[hinduizmas|hinduizmo]] mitologijoje, priskiriamas prie [[trejybė]]s ([[trimurti]]) kartu su [[Brahma]] ir [[Šiva]].
 
== Mitologija ==
[[Vedos|Vedų]] himnuose Višnus užima santykinai kuklią vietą, nors ir įeina į pagrindinių dievų sąrašą; [[brahmanas|brahmanuose]] jo reikšmė išauga ir tik epuose ir [[puranos]]e jis tampa pirmaeile figūra. Indų tradicijose Višnaus vardas traktuojamas kaip „visa perveriantis“, „visa apimantis“. Kiti etimologai mano, jog Višnaus vardas yra ne indoeurpietiškos kilmės. Tikriausiai Višnus turi elementų iš [[substratas (etimologija)|substrato]] dar nuo laikų iki arijų. Protoindiškuose šaltiniuose iki šiol nerasta jokių užuominų apie Višnų (nebent paukščio atvaizdas ant vieno iš [[Harappa|Harappos]] antspaudų, tapusio [[Garuda|Garudos]], Višnaus kinkomojo gyvūno, prototipu). Iš kitos pusės, nėra jokių tiesioginių Višnaus indoeuropietiškos ar netgi indoiranietiškos kilmės įrodymų.
 
Višnus minimas keliuose [[Rigveda|„Rigvedos“]] himnuose, vienas iš kurių (I 154) pilnai paskirtas jam. Himnuose šlovinami trys Višnaus žingsniai, kuriais jis išmatavo žemiškąsias sferas. Senovės indų tradicijose šie trys žingsniai buvo paaiškinti, kaip Saulės judėjimas  – nuo aušros per zenitą į saulėlydį arba per tris pasaulius. „Trijų žingsnių“, susijusių su Višnumi, sąvoka (mitologema) transformavosi įvairiais būdais. Viena iš svarbiausiųjų  – trys Višnaus žingsniai nykštuko pavidalu, kuriais jis atėmė trijų pasaulių valdžią iš [[daitjas|daitjų]] valdovo [[Bali]] (''[[Mahabharata]]'' III 270 ir paskesni; ''[[Ramajana]]'' I 29; ''Vaju - – purana'' II 36 ir kt.).
 
Vedose Višnus atlieka jauniausiojo [[Indra|Indros]] partnerio vaidmenį (iš čia vardas Upendra, „jaunesnysis Indra“) mite apie kovą su demonu [[Vritra]]. Šis mitas išlieka ir vėlesniuose mitologiniuose siužetuose, ir Višnus palaipsniui įgyja pagrindinį vaidmenį (iš čia vardas Atindra, „didesnis už Indrą“).
[[Brahmanai (Vedos)|Brahmanuose]] mitų, susijusių su Višnumi, ratas prasiplečia. Juose Višnus atlieka žygdarbius vardan pažemintųjų ir engiamųjų, į jį kreipiasi pagalbos kritiniais atvejais net patys dievai.
 
[[Eposas (hinduizmas)|Epose]] Višnus ([[Krišna|Krišnos]] ir [[Rama (mitologija)|Ramos]] [[avatara|avatarų]] pavidalu) rodomas kaip centrinė figūra. Palaipsniui imama sutapatinti daugelis sampratų: iš vienos pusės, Višnus ir [[Narajana]], iš kitos  – Rama, Krišna ir kt. [[antropomorfinis|antropomorfiniai]] ir [[teriomorfinis|teriomorfiniai]] personažai, iš kurių susiformuoja Višnaus-Narajanos avatarų sistema.
 
[[Puranos]]e vystoma trimurti koncepcija, pagal kurią [[ontologiškas|ontologiškai]] vieningi Brahma, Višnus ir Šiva atlieka atitinkamai pasaulio kūrėjo, saugotojo ir naikintojo funkcijas. Tačiau daugelyje šios koncepcijos variantų Višnui-Narajanai teikiama didžiausia reikšmė triadoje ir skelbia Višnų [[absoliutas|absoliutu]], būties šaltiniu, pagrindu ir esme. Panaši samprata sutinkama jau ir epose (pvz., ''Mahabharata'' XII 48, 17).
 
Viename iš mitų apie potvynį (''Mahabharata'' III 186-187186–187) išminčius [[Markandėja]], kurį išgelbėjo Višnus (įgijęs dailaus jaunuolio pavadalą jis sėdi ant banjano medžio šakų), patenka į dievybės įsčias ir mato Visatą: žemę, dangų, žmones, dievus ir t. t. Tokiu būdu, pasaulis parodomas kaip Višnaus egzistencijos forma. Kitame mite apie potvynį (''Mahabharata'' III 194), kiekvieno pasaulinio ciklo ([[Juga|jugos]]) metu įtraukia į save Visatą ir nugrimzta į miegą, gulėdamas ant slibino [[Šeša|Šešos]], plaukiojančio pasauliniame vandenyne. Kai Višnus prabunda ir ima mąstyti apie naują kūriniją, iš jo bambos išauga lotosas, o iš lotoso pasirodo Brahma, kuris tiesiogiai ir atlieka pasaulio sukūrimo aktą.
 
Iš kitų pasaulio kūrimo mitų, susijusių su Višnumi, reikia paminėti mitą apie pasaulinio okeano plakimą, kuriam vadovavo Višnus-Narajana. Višnus, įgijęs dailios moters pavidalą, atima iš demonų [[amrita|amritą]] ir vėliau atlieka pagrindinį vaidmenį kovoje tarp dievų ir [[asura|asurų]].
 
Višnaus avatarų kovos su blogiu motyvas sudaro daugelio mitų pagrindą. Visuose savo apsireiškimuose Višnus įasmenina energiją, kuri atlieka tvarką kosmose. Daugelyje mitologinių ir religinių - – filosofinių sistemų (pvz., [[višnuizmas|višnuizme]]) ši energija yra vadinama Višnumi ir įgyja daug pavidalų: nuo nenupasakojamo absoliuto iki asmeninio dievo, kuriam žmogus gali jausti stiprų emocionalų prieraišumo jausmą ([[bhakti]]).
 
Vedose Višnui suteikti antropomorfiniai bruožai: jis yra aukšto ūgio jaunuolis, „plačiai žengiantis“. „Mahabharatoje“ Višnui duodamas tarp kitų vardų ir „tas, kurio kūno neaprašysi“, bet vis dėlto Višnų aprašo įvairiopai. Vėliau susiklosčiusioje ikonografijoje Višnus vaizduojamas kaip gulintis ant slibino Šešos arba kaip apsiginklavęs jaunuolis. Vienoje iš jo keturių rankų  – [[čakra]] (pažodžiui, „ratas“, „diskas“), specifinis ginklas, panašus į bumerangą, turintis antgamtišką galią, kitoje rankoje  – kriauklė, trečioje  – kuoka, ketvirtoje  – lotosas arba lankas. Višnaus odos spalva  – tamsiai mėlyna, rubų spalva  – geltona, kaip ir pas jo avatarus Ramą ir Krišną, bet „Mahabharatoje“ sutinkami ir tvirtinimai, jog Višnaus oda įgauna skirtingą spalvą, priklausomai nuo jugos periodo.
 
Višnaus žmona  – [[Lakšmi]]. Pats Višnus kai kada vadinamas [[Aditė]]s ir [[Kašjapa|Kašjapos]] sūnumi. Paprastai Višnus gyvena ant kalno [[Meru]] viršūnės (''Mahabharata'' III 160, 17-26). Jo kinkomasis gyvūnas  – paukščių valdovas [[Garuda]].
 
=== Višnaus vardai ===