Prancūzijos Gviana: Skirtumas tarp puslapio versijų

97 baitai pašalinti ,  prieš 2 mėnesius
S
 
}}
 
'''Prancūzų Gviana''' ({{fr|Guyane française; Guyane}})  – [[Prancūzijos užjūrio regionas]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tarp [[Karibų jūra|Karibų jūros]], [[Brazilija|Brazilijos]] ir [[Surinamas|Surinamo]]. Administracinis centras  – [[Kajenas]]. Valstybinė kalba  – [[prancūzų kalba|prancūzų]].
 
== Istorija ==
{{Karibų istorija}}
''Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzijos Gvianos istorija]]''}}
 
Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios [[indėnai|indėnų]] gentys: [[karibai]], [[aravakai]], [[galibi]], [[vajampi]] ir kt. [[1498]]  m. Gvianos krantus priplaukė [[Kristupas Kolumbas]] ir pavadino „Parijų žeme“. [[XVII amžius|XVII a.]] pradžioje čia bandė įsitvirtinti [[olandai]] ir [[prancūzai]], tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. [[1643]]  m. prancūzams pavyko įkurti [[Kajenas|Kajeno]] gyvenvietę, o vėliau ir [[Sinnamary|Sinamario]] miestą. [[1667]]  m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. [[1676]]  m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo [[1641]]  m. iki pat [[1951]]  m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., [[Velnio sala]]) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.
 
== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzijos Gvianos politinė sistema]]''}}
 
Prancūzijos Gviana yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[ES|Europos Sąjungos]] dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to  – ne saloje. Aukščiausias vadovas  – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas [[Paryžius|Paryžiuje]], Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.
''Pagrindinis straipsnis: [[Prancūzijos Gvianos politinė sistema]]''
 
Prancūzijos Gviana yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[ES|Europos Sąjungos]] dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas [[Paryžius|Paryžiuje]], Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.
 
== Geografija ==
[[Vaizdas:French Guiana CIA.gif|thumb|right|250px]]
''Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzijos Gvianos geografija]]''}}
 
Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], tačiau dažniausiai priskiriama [[Vest Indija|Karibų salų regionui]] dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus  – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnio]], kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta  – Bellevue de l'Ininil’Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia  – [[Maroni]]). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.
 
== Ekonomika ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzijos Gvianos ekonomika]]''}}
 
Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos  – žvejyba (3/4 eksporto), [[auksas|aukso]] gavyba ir [[mediena|medienos]] kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % [[BVP]] sudaro pelnas iš šalia [[Kourou]] miesto išsidėsčiusio [[Europos Kosminis Centras|Europos Kosminio Centro]]. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga [[turizmas]] (ypač [[ekoturizmas]]). Didelė problema  – nedarbas (net 20-30 %).
''Pagrindinis straipsnis: [[Prancūzijos Gvianos ekonomika]]''
 
Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), [[auksas|aukso]] gavyba ir [[mediena|medienos]] kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % [[BVP]] sudaro pelnas iš šalia [[Kourou]] miesto išsidėsčiusio [[Europos Kosminis Centras|Europos Kosminio Centro]]. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga [[turizmas]] (ypač [[ekoturizmas]]). Didelė problema – nedarbas (net 20-30 %).
 
== DemografijaGyventojai ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{pagr|Prancūzijos Gvianos demografija]]''}}
{{Pagr|Gvianiečiai}}
 
[[2005]]  m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš [[Surinamas|Surinamo]].
 
Dauguma gyventojų [[kreolai]] (juodaodžiai ir [[mulatas|mulatai]]), kartu su didele [[Haitis|Haičio]] juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma [[prancūzai]]). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš [[Brazilija|Brazilijos]], 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš [[Gajana|Gajanos]]. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 %  – [[Miao]] tautos atstovai iš [[Laosas|Laoso]], 3,2 %  – [[kinai]] (daugiausia iš [[Honkongas|Honkongo]]). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia [[Sent Lusija|Sent Lusijos]]). [[Maroni]] upės baseine gyvena [[maronai]]  – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro [[indėnai]] ([[karibai]], [[aravakai]] ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse [[džiunglės]]e.
 
Dauguma gyventojų  – [[katalikybė|katalikai]] (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.
 
== Kita informacija ==
33 594

pakeitimai