Vepriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 30:
[[Vaizdas:Vepriai old map.jpg|thumb|left|200px|Vepriai XVI a. Livonijos žemėlapyje (''Wiepri'')]]
 
Veprių vardas (''Weperen'') pirmą kartą paminėtas [[1384]] m. [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikose, [[Kryžiuočiai|Kryžiuočių]] [[Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai|karo kelių aprašyme]]. Tuo metu ant [[Veprių piliakalnis|Veprių piliakalnio]] stovėjusi medinė lietuvių pilis, kurią 1384 m., tarpusavio kovų dėl valdžios [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] metu, užėmė [[Vytautas]], padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, ant kalvos šalia ežero iškilo rezidencinio dvaro pastatai. Ryškų radialinį planą turinti gyvenvietė kūrėsi įvairių kilmingų giminių valdomo dvaro žemėje, palei [[Ukmergė]]s-[[Kaunas|Kauno]] kelią ir jo atšaką į [[Vilnius|Vilnių]]. 1836 m. nutiesus Veprius aplenkiantį Kauno-[[Daugpilis|Daugpilio]] plentą, kelio reikšmė sumažėjo.
 
Per [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]], 1656 m. rugpjūčio 12 d. pro Veprius Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] daliniai. Ant piliakalnio buvę [[XVII amžius|XVII a.]] Šemetų pastatyti [[renesansas|renesansiniai]] dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], 1704 m., todėl dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą. [[XIX amžius|XIX a.]] pastatytas [[klasicizmas|klasicistinis]] vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų [[Portikas|portiku]].