ATR-Rusijos karas (1605–1618): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Saltupys (aptarimas | indėlis)
Aprašytas Klušino mūšio susiklostymas.
Eilutė 39:
Borisas Godunovas [[1605]] balandį mirė<ref name=":3" />. [[1605]] m. [[birželio 20]] d. – įvykus perversmui Dmitrijaus Apsišaukėlio I karinė rinktinė įžengė į Maskvą ir liepos mėn. Dmitrijus karūnuotas caru. Tačiau jo elgesys ir politika sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Iždo pinigus leido rūmams ir samdomai kariuomenei, daugiausia sudarytai iš lenkų ir vokiečių, išlaikyti; vedė katalikę [[Mariną Mniszek]]. Netrukus buvo suregztas sąmokslas. 1606 gegužę miestas sukilo ir Dmitrijus Apsišaukėlis I buvo nužudytas<ref name=":1" />. Perversmui vadovavo bajoras [[Vasilijus Šuiskis]], kuris tuoj pat ir buvo paskelbtas caru<ref name=":3" /><ref name=":1" />. Tačiau net ir tada padėtis išliko nerami. Krašte prasidėjo nauji sukilimai ir atsirado naujas apsišaukėlis [[Dmitrijus Apsišaukėlis II|Dmitrijus]]<ref name=":2" /><ref name=":1" />. Šis skelbėsi, kad laimingai išsigelbėjo per Maskvos sukilimą<ref name=":1" />. 1607 Dmitrijus Apsišaukėlis II iš ATR įsiveržė į Rusiją. Maskvos valdose įsivyravo chaosas ir painiava<ref name=":3" />.
 
1609 į kovas įsimaišė Švedija<ref name=":1" />. Faktas, kad ATR, nors ir ne savo karaliaus vardu, šeimininkauja didelėse rusų teritorijose, netatitikoneatitiko [[Karolis IX|Karolio IX]] interesų. Jis pasiūlė paramą Vasilijui Šulskui. Tada ATR jau oficialiai paskelbė karą Maskvai<ref name=":3" />. 1609 rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską<ref name=":1" />.[[Vaizdas<ref name=":POL Kłuszyn 1610.jpg|200px|thumb|left|[[Klušino mūšis]] [[1610]] m.]]4">
{{cite web
[[1610]] m. [[birželio 4]] d. – [[Klušino mūšis]]<br />Lenkijos karūnos etmonas [[Stanislovas Žolkevskis]] nugalėjo Vasilijaus Šuiskio (Maskvos) ir [[Jokūbas Delagardis|Jokūbo Delagardžio]] (Švedijos) jungtinę kariuomenę.
|url=https://www.delfi.lt/archive/1611-06-13-zvazos-vadovaujama-kariuomene-susigrazino-smolenska.d?id=22443153
 
|title=1611 06 13 Z.Vazos vadovaujama kariuomenė susigrąžino Smolenską
Nors apsiaustas nuo [[1609]] m. spalio 1 d., tik [[1611]] m. birželio 13 d. buvo užimtas [[Smolenskas]]<ref>E. Saviščevas. Triumfas ir pelenai: Smolensko atkariavimo 1611 m. aplinkybės</ref>.
|date=2005-06-12
|website=www.delfi.lt/
|publisher=Lietuvos istorijos institutas
|access-date=2020-05-16
}}
</ref>. Vasilijus Šuiskis Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė J. de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000 žm.), bet ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų [[Stanislovas Žolkievskis|Stanislovo Žulkievskio]]. [[1610]] m. [[birželio 4]] d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą.<ref name=":4" /><ref>
{{cite web
|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Klusino-musis-46390
|title=Klušino mūšis
|date=2018-10-05
|website=www.vle.lt
|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
|access-date=2020-05-16
}}
Nors apsiaustas nuo [[1609]] m</ref>. spalio 1 d., tik [[1611]] m. birželio 13 d. buvonet po 20 mėnesių apsiausties užimtas [[Smolenskas]] buvo užimtas<ref name=":4" /><ref>E. Saviščevas. Triumfas ir pelenai: Smolensko atkariavimo 1611 m. aplinkybės</ref>.[[Vaizdas:POL Kłuszyn 1610.jpg|200px|thumb|left|[[Klušino mūšis]] [[1610]] m.]]
[[Vaizdas:Medal_za_vyzvaleńnie_Smalensku,_1611.jpg|200px|right|thumb|Medalis, skirtas [[Smolenskas|Smolensko]] paėmimui [[1611]] m.]]