Valstybė (Platonas): Skirtumas tarp puslapio versijų

* VII knyga. Čia pateikta garsioji „[[Olos alegorija]]“: žmonės būdami oloje ir nematydami šviesos manosi, kad [[šešėlis|šešėliai]] yra daiktai, todėl staiga patekę švieson neatpažįsta tikrųjų daiktų ir veržiasi atgal į olą. Tik po ilgų pratybų žmogus gali sugebėti regėti tikruosius daiktus. Toliau Sokratas šneka apie būsimų sargybinių išsilavinimą – jiems būtina mokytis matematikos, geometrijos, astronomijos, muzikos, taip pat būtinas karo menas ir atsidėjimas [[dialektika]]i. Įgiję tokias žinias, jie galės padėti ir kitiems „išeiti iš olos“. Tik sulaukę 50-ies metų jie bus pakankamai brandūs valdyti valstybę.

* VIII knyga. Toliau Sokratas aptaria 4 ydingas santvarkas – timokratiją (karyba ir šlove paremtą valdžią), oligarchiją (turtuolių valdžią), demokratiją (liaudies valdžią) ir tironiją (absoliutinę vieno žmogaus diktatūrą). Filosofas jas išvardina blogėjimo tvarka, be to, aptaria kaip kiekviena iš šių santvarkų keičiasi ir koks bus šioje santvarkoje gyvenantis žmogus. Tada jis savo valstybę priskiria prie [[aristokratija|aristokratinės]] karalystės, kur žmonės bus laimingiausi ir teisingiausi.

* X knyga. Sokratas aptaria, kokia turėtų būti tobulosios valstybės [[poezija]]. Jis atmeta mėgdžiojamąjį meną, žmogaus silpnybių išryškinimą ir palieka tik [[giesmė|giesmes dievams]] bei didvyriams. Pabaigoje nupasakojamas Ero regėjimas apie sielas, pasirenkančias savo likimus. Kuo siela tauresnė, tuo apdairiau ji gali pasirinkti būsimą gyvenimą.