1794 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.95.246 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
+JMJ+ (aptarimas | indėlis)
Eilutė 8:
 
== Sukilimo ištakos ir pradžia ==
Antrasis [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų Respublikos padalijimas]] ir 17931792 m. Lenkijos-Lietuvos valstybės ir Rusijos karas labai susilpnino [[Gegužės trečiosios Konstitucija|Gegužės trečiosios Konstituciją]] remiantį reformų judėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Tuo pat metu, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, pagrindiniai Rusijos šalininkai, susijungę į [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederaciją]] taip pat susilpnėjo. Rusija, kaip aukso laisvės gynėja, rėmęsi bajorai po antrojo padalijimo šalyje buvo laikomi išdavikais, o ne didvyriais ir prieš jų valdymą susidarė rimta opozicija, tiek iš šlėktų, tiek iš miestiečių pusės.
 
Norėdamos susilpnintį opoziciją, Prūsijos ir Rusijos vyriausybės susitarė demobilizuoti 50 proc. [[Abiejų Tautų Respublikos armija|Abiejų Tautų Respublikos armijos]], o likusius karius įjungti į savo kariuomenes. 1794 m. [[kovo 12]] d. generolas [[Antoni Madaliński]], 1-osios Didžiosios Lenkijos Nacionalinės kavalerijos brigados (1500 karių) vadas atsisakė vykdyti demobilizacijos įsakymą ir patraukė iš [[Ostrolenka|Ostrolenkos]] į [[Krokuva|Krokuvą]]. Tai sukėlė maištų prieš rusų kariuomenę bangą visoje šalyje. Rusijos garnizonui Krokuvoje buvo įsakyta palikti miestą ir susidoroti su lenkų pajėgomis. Miestas liko neginamas.