Fiodoras Brunis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = of | vardas = Fiodoras Bruni<br />{{ru|Фёдор Анто́нович Бру́ни}} | paveikslėlis = Bruni FA.jpg|thumb|Bruni FA | paveikslėli... |
|||
Eilutė 19:
}}
'''Fiodoras Bruni''' ({{ru|Фёдор Анто́нович Бру́ни}}, [[1799]] m. [[birželio 10]] d., Milanas, Italija – [[1875]] m. [[rugpjūčio 30]] d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – [[Italai|italų]] kilmės [[Rusai|rusų]] tapytojas<ref>Бруни, Федор Антонович // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907. — Т. IVа. — С. 752—753. </ref>, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas ir profesorius, [[Akademizmas|akademinio]] tapybos stiliaus atstovas.
==Biografija==
[[Vaizdas:Портрет художника Федора Антоновича Бруни.jpg|thumb|200 px|left|Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos akademikas Fiodoras Bruni (autorius Apolinaras Goravskis, 1871 m.)]]
Fiodoras Bruni (tikrasis vardas – Fidelis) gimė 1799 m. birželio 10 d. Milane, Italijoje, [[Šveicarai|šveicarų]] kilmės italo dailininko ir restauratoriaus Antonijaus Bruni šeimoje.<ref>Бруни, Антоний // Русский биографический словарь : в 25 томах. — СПб.—М., 1896—1918. </ref> Bruni tėvai 1807 m. persikėlė gyventi į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]].<ref> Петрушевский Ф. Ф. Бруни, Федор Антонович // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907.</ref>
Eilutė 30:
Būdamas 10 metų amžiaus Fiodoras Bruni įstojo į auklėjamąją mokyklą, kuri veikė prie Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos. Vėliau mokėsi pačioje Dailės akademijoje. Jam dėstė tokie dėstytojai kaip Aleksejus Jegorovas, Andrejus Ivanovas, Vasilijus Šebujevas (visi žinomi rusų dailininkai). Už pirmuosius pasiekimus tapyboje jaunasis Bruni buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1818 m. jis baigė Peterburgo dailės akademiją ir jam buvo suteiktas dailininko vardas bei teisė kandidatuoti į XIV rango valstybės tarnybą. Bruni tėvas, nusprendęs, kad sūnus įgijo nepakankamą išsilavinimą, pasitaręs su tapytoju Vasilijum Šebujevu, nusprendė Fiodorą išsiųsti tobulintis į Italiją.
Būdamas 22-ų metų Bruni nutapė rimtą kūrinį
Italijos laikotarpio Fiodoro Bruni kūriniams priklauso paveikslai: „Šv. Cecilija”, „Šv. Šeima”, „Bakhantė, girdanti Amūrą”, „T.Taso pasimatymas su seserimi”, „Dievo motina su kūdikiu”, „Mieganti nimfa”, „Dievo motina su kūdikiu ant rankų” ir kt.
Eilutė 36:
Būdamas 30 metų amžiaus Bruni ėmė tapyti paveikslą „Varinė gyvatė”, tačiau nespėjus jo pabaigti, buvo iškviestas iš [[Roma|Romos]] į Sankt Peterburgą dekoruoti Sankt Peterburgo Šv. Isakijaus soboro ir dėstyti Peterburgo dailės akademijoje. Bruni atvyko į Peterburgą 1836 m. Per dvejus metus nutapė kažkiek paveikslų, taip pat didžiulį kūrinį „Šv. Mergelės Marijos palyda” Kazanskio soborui (stovi Nevskio gatvėje).
1836 m. Fiodoras Bruni tapo profesoriumi. Tarp jo studentų buvo vėliau žinomi tapytojai akademikas Michailas Botkinas, Arsenijus Meščerskis ir kt.
1838 m. Bruni sugrįžo į Romą. Nutapė paveikslą „Покров” ir užbaigė tapyti „Varinę gyvatę”. Pastarasis paveikslas Romoje susilaukė didelio pasisekimo.
[[Vaizdas:ФёдорБруни-МедныйЗмий.jpg|thumb|200 px|right|Fiodoro Bruni paveikslas „Varinė gyvatė”.]]
Visos spausdintos to meto recenzijos apie šį paveikslą buvo teigiamos, paveikslas buvo giriamas už figūrų išsidėstymą, veidų tipažus ir išraiškas, bendrą spalvą. Šiame paveiksle Bruni pilnai išreiškė akademizmo stilių. Rusijos muziejuje „Varinė gyvatė“ pakabinta šalia [[Karlas Briulovas|Karlo Briulovo]] paveikslo „Paskutinė Pompėjos diena“.
1841–1845 m. Bruni nutapė 25 paveikslus Šv. Izaoko Katedrai Sankt Peterburge (dabartiniu metu saugomi Rusijos muziejuje). Šiuos paveikslus tapė ir išvykos į Italiją metu.
Eilutė 52:
1871 m. Bruni atsistatydino iš Dailės akademijos pareigų. Gyvenimo pabaigoje jis buvo [[Bolonija|Bolonijos]] ir [[Milanas|Milano]] menų akademijų garbės narys, [[Florencija|Florencijos]] dailės akademijos ir Šv. Luko akademijos garbės profesorius Romoje.
Fiodoras Bruni mirė 1875 m. rugpjūčio 30 d. Sankt Peterburge. Jis buvo palaidotas Sankt Peterburgo Vyborgo katalikų kapinėse. 1936 m. uždarius kapines, palaikai kartu su antkapiu buvo perkelti [[Tichvinskio kapinės|Tichvinskio kapines]] (menininkų nekropolyje).
== Galerija ==
<center>
| |||