Konstantinas Makovskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Konstantinas Makovskis | paveikslėlis = Konstantin Makovsky-Self-Portrait-1856.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = K. Makovski...
 
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 34:
== Biografija ==
 
Konstantinas Makovskis gimė 1839 m. birželio 20 d. (liepos 2 d. pagal tuo metu Rusijoje galiojusį Julijaus kalendorių) [[Maskva|Maskvoje]]. Jo tėvas Jegoras buvo buhalteris ir tapytojas mėgėjas, paveikslų kolekcionuotojas. Tėvo protėviai buvo atsikėlę iš Lenkijos, o motinos Liubovės tėvas buvo muzikinių instrumentų gaminimu užsiėmęs vokietis iš Pomeranijos. Konstantinas buvo vienas iš penkių šeimos vaikų. Jo du broliai, Vladimiras ir Nikolajus, ir sesuo Aleksandra tapo tapytojais. K. Makovskis 1851−1858 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, kurios vienas steigėjų buvo jo tėvas. 1858−1863 m. mokslus pratęsė [[Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija|Sankt Peterburgo dailės akademijoje]]. Joje 1862 m. buvo apdovanotas mažuoju aukso medaliu už paveikslą „Boriso„Dmitrijaus Apsišaukėlio šalininkų Boriso Godunovo sūnaus nužudymas įsakius Dmitrijui Apsišaukėliui“. 1863 m. jis dalyvavo [[Keturiolikos maištas|keturiolikos akademijos auklėtinių]] nepaklusnumo akcijoje konkurse dėl didžiojo aukso medalio, po ko paliko akademiją. 1866 m. vedė Imperatoriškųjų teatrų Sankt Peterburge trupės aktorę Jeleną. 1867 m. jam suteiktas akademiko vardas.
 
1869 m. K. Makovskis sulaukė aukšto įvertinimo paveikslu „Liaudies eitynės šventės metu Admiraliteto aikštėje“, po ko jam suteiktas profesoriaus vardas. 1870 m. jis dalyvavo įsteigiant nepriklausomą „[[Kilnojamųjų dailės parodų draugija|Peredvižnikų]]“ draugiją Sankt Peterburge. 1872 m. iš jos pašalintas, kai nepateikė privalomo paveikslo pirmajai draugijos parodai, ir 1879 m. į ją įstojo antrą kartą. 1873 m. mirus žmonai K. Makovskis keliavo į Egiptą, po to iki 1876 m. keliavo dar du kartus po Artimuosius Rytus, 1877 m. aplankė Bulgariją ir Serbiją rusų armijos karo žygio metu. 1875 m. vedė antrą kartą, šešiolikmetę dainininkę Juliją.