Lietuvos geležinkeliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 103:
[[1923]] m. atgavus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]], esantys šiame krašte valstybiniai geležinkeliai tapo Lietuvos geležinkelių sistemos dalimi, buvo sukurta pagrindinė tranzito arterija į Klaipėdos uostą. Ši arterija nebuvo tiesi, traukiniai turėjo daryti didelį lanką į Klaipėdą per Tauragę, Pagėgius, Šilutę, arba važiuoti trumpesniu keliu, bet per Latvijos teritoriją: Mažeikius - Priekulę - Skuodą - Kretingą. Todėl [[1926]] m. pavasarį buvo nutiestas [[Kužiai|Kužių]] – [[Telšiai|Telšių]] geležinkelio ruožas, o [[1932]] m. rudenį Telšių – [[Kretinga|Kretingos]] geležinkelis. Dėl Vilniaus krašto okupacijos susisiekimas su Lenkija buvo nutrauktas, todėl per sieną ir demarkacinę liniją einančios geležinkelio linijos buvo nenaudojamos ir išardytos: nuo Šeštokų iki sienos su Lenkija, Alytaus - Varėnos linija (1927 m.; nes dėl menko judėjimo nesant susisiekimo su lenkų okupuota Varėna ir Vilniumi tilto atstatymas Alytuje buvo ekonomiškai nepagrįstas), siaurasis geležinkelis Utena - Švenčionėliai išardytas Lenkijos okupuotoje teritorijoje nuo Švenčionėlių iki demarkacinės linijos. Taip pat neveikė Kauno - Vilniaus ruožas tarp Vievio ir demarkacinės linijos su Lenkija, o linija Kaišiadorys - Gaižiūnai buvo užkonservuota.
Tarpukaryje intensyviai buvo pertvarkomi Lietuvos reikmėms vokiečių kariuomenės nutiesti siaurieji geležinkeliai: 1920 m. Gubernija - Pasvalys, pratęstas iki Biržų, nutiesta atšaka į Linkuvą, Skapiškis - Suvainiškis, Joniškis - Žeimelis, Kazlų Rūda - Pavilkijys su atšaka į Ežerėlį, Jonava - Ukmergė. 1935 m. Gubernijos - Biržų (su atšaka į Linkuvą) geležinkelis rekonstruotas iš 600 mm į 750 mm vėžę, o 1938 m. baigtas tiesti Panevėžio Joniškėlio siaurasis geležinkelis. Tokiu būdu buvo į vieną sistemą sujungta dalis carinės Rusijos, vokiečių okupacijos ir nepriklausomos Lietuvos laikais nutiestų siaurųjų geležinkelių. Buvo pradėtas tiesti Joniškėlio - Žeimelio siaurasis geležinkelis, tačiau iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui jis dar nebuvo užbaigtas.
Klaipėdos krašto siaurieji ir vietiniai geležinkeliai priklausė privačiai Vokietijoje esančiai kompanijai ir po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jie nebuvo nusavinti, ir toliau priklausė bei buvo valdomi Vokietijoje esančios kompanijos.
| |||