20:37, 12 gegužės 2020 versija taisyti Adomedas (aptarimas \| indėlis) 3 keitimai Nėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		20:46, 12 gegužės 2020 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 834 keitimai S Atmestas Adomedas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: Didžiausią hidrosferos dalį sudaro [[vandenynas\|vandenynai]], kurių bendra [[masė]] yra apytiksliai 1,35 × 10<sup>18</sup> tonų ([[Žemė]]s masė – 5,9742×10<sup>21</sup> t) ir kurių vidutinis gylis yra 3,794 km. Vanduo užima apie 75 % planetos paviršiaus, ir tik 3 % iš šios masės yra gėlas vanduo. Dėl vandens Žemės paviršiuje, iš [[Kosminė erdvė\|kosmoso]] Žemė atrodo mėlyna, dėl to kartais vadinama Mėlynąja planeta. ~~== Jūros ir vandenynai ==~~ Vandenynai sudaro vientisą žemynus supantį vandens plotą, kuris vadinamas '''Pasaulio vandenynu'''. Pasaulio vandenyną sudaro visi planetos vandenys : vandenynai, jūros, įlankos, sąsiauriai ir t.t. Iš jų savo didumu išsiskiria Ramusis vandenynas, o mažiausias - Arkties vandenynas. Kai kurios jūros įsiterpia į žemynus ( pvz. Baltijos), todėl jos vadinamos '''vidinėmis.''' Kitos jūros, kurios yra žemynų pakraščiuose ( pvz. Norvegijos) yra vadinamos pakraštinėmis. '''Įlanka''' - tai vandenyno ar jūros įsiterpimas į sausumą. '''Sąsiauriai''' - jungia gretimus vandenynus bei jūras ir yra labai svarbūs laivybai. Norėdami sutrumpinti jūrų kelius žmonės kasa dirbtinius sąsiaurius, kurie vadinami == Taip pat skaitykite ==

Hidrosfera: Skirtumas tarp puslapio versijų