Romėnų mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 8 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
Romėnai savo tradicinius pasakojimus paprastai laikė istoriškais, net jei juose buvo įtraukti stebuklingi ir antgamtiški elementai. Mitologiniuose pasakojimuose dažna politikos ir moralės tema, taip pat individo santykis su jo atsakomybe bendruomenei ar Romos valstybei. Svarbi heroizmo tema. Jei pasakojimai nušviečia romėnų religines praktikas, tai juose daugiau minimi ritualai, būrimas ir institucijos, o ne teologija ar kosmogonija.<ref>John North, Roman Religion (Cambridge University Press, 2000). Nuo 4 p.</ref>
 
Romos religijos ir mitų tyrimus komplikuoja ankstyva graikų religijos įtaka Apeninų pusiasalyje Romos priešistorės laikotarpiu, o vėliau - romėnų autorių polinkis imituoti graikų literatūros modelius. Teologijos prasme romėnai siekė susieti savo dievus su graikų dievais (''interpretatio graeca'') bei reinterpretuoti graikų dievų istorijas naudojant romėnų dievų-atitikmenų vardus.<ref>North, Roman Religion, p. 4–5.</ref>
 
== Ankstyvieji romėnų mitai ==
Romėnai neturėjo nuoseklių pasakojimų apie savuosius dievus kaip kad graikai, pvz., [[Titanomachija]] ir kitų, kol romėnų poetai vėlyvojoje [[Romos respublika|Romos respublikoje]] pradėjo adaptuoti graikų [[mitas|mitus]]. Tačiau romėnai turėjo išvystytą [[ritualas|ritualų]] sistemą, dvasininkų mokyklas ir giminingų dievų [[panteonas|panteoną]] su aiškiomis funkcijomis. Gausu istorinių mitų apie miesto įkūrimą ir statybą, kuriuose svarbiausi žmonės, kartais minimos dievų intervencijos.
27 682

pakeitimai