XIII amžiaus 5-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 13:
=== 1241 ===
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* Pavasarį mongolai nusiaubia [[Galicija]] ir '''[[kovo 22]]''' d. sugriauna [[Krokuva]], sunaikina Gardiną. Mongolų plešikiškasplėšikiškas antpuolis į Mazoviją ir Prūsiją.
* '''[[Balandžio 9]]''' d. Silezijoje mūšyje prie Legnicos, mongolai visiškai sutriuškino jungtine lenkų, čekų ir vokiečių kunigaikščių kariuomenė. Kita mongolų ordų kolona užgriuvo Vengriją.
* '''[[Liepos 7]]''' d. popiežius [[Grigalius IX]] bulė Norvegijos karaliui su pasiulymųpasiūlymų padėti kryžiaus žygiui „prieš pagonius kaimyninėse žemėse“.
* Pomeranijos kunig. Sventopelkas (Świętopełk II Wielki) palaikė prūsus jų kovoje, išsiuntė pasiuntinius pas popiežių, kad šis apsaugotų prūsus nuo Vokiečių ordino. Bet jiems nepavyko ką nors pasiekti.
* [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Prūsijos istorija|prūsiškosios]] šakos nariai pavergė [[Varmė|Varmę]], [[Notanga|Notangą]] ir beveik visą [[Barta|Bartą]].
Eilutė 37:
=== 1244 ===
Tai buvo [[keliamieji metai, prasidedantys penktadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
 
* '''[[Birželio]]''' mėn. prūsai sumušė Vokiečių ordino kariuomenę prie Rensės ežero [[Kulmas|Kulme]] ir Vokiečių ordino kapitula atstatydino didįjį magistrą Gerhardą Malbergą. [[Heinrichas Hohenlojė]] prieš prūsus pasiuntė Prūsijos krašto magistro Popomo Osternacho vadovaujamus kryžininkus.
* '''[[Liepos 15]]''' d. – [[popiežius]] [[Inocentas IV]] siuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. Jo pavedimu [[1243]]-[[1245 m.]] dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją.
* Livonijos ordino magistras [[Ditrichas fon Griuningenas]] pastatydino [[Kuldyga|Kuldygos]] pilį bei sutvirtino užgrobtą kuršių Embutės pilį ir metų pab. prie savo valdų prijungė didesnę Šiaurės Kuršo dalį.
Eilutė 50:
* Suaktyvino veiksmus prūsų sąjungininkas Rytų Pamario kunig. Sventopelkas. Prie Švetzės pilies Vyslos žemupio kairiajame krante [[Heinrichas Hohenlojė|Heinricho Hohenlojės]] kariuomenė sumušė Sventopelko pajėgas.
* Visą eilė pergalių kunig. [[Aleksandras Nevskis]] atrėmė Lietuvos užpuolimus, vadovaujamus Mindaugo. Pagal metraštininko pasakojimus, lietuviai įkrito į tokia baimė, kad pradėjo gerbti jo vardą «блюстися имени его». Mūšyje su naugardiečiais žuvo daugiau nei 8 lietuvių kunigaikščiai.
* Prūsai krikščionis [[Liono I susirinkimas|Liono I susirinkime]] pranešė apie [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] plėšymus ir žudynėsžudynes Prūsijoje.
* '''[[Birželio 21]]''' d. Imperatoriaus [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydricho II]] dekretas, skelbiantis, kad [[Kuršas]], [[Žemaitija]] ir [[Lietuva]] priklauso imperijai, liko tuščiu popiergaliu. Kiršindami savo globėjus, kryžiuočiai sugebėjo išvengti kontrolės.
* Vyriausias karaliaus Mindaugo sūnus [[Vaišelga]] buvo vietininkas Naugarduke (Juodojoje Rusioje), apsikrikštijo stačiatikiu (krikšto vardas Laurušas).
* '''[[Gruodžio 4]]''' d. Lione ([[Prancūzija]]) mirė pirmasis Prūsijos [[vyskupas]] (nuo 1215 m.) [[Kristijonas Olyvietis]]. 1233 m. [[Semba|Sambijoje]] pateko į prūsų nelaisvę, bet po 5 metų buvo paleistas už popiežiaus išpirką. Nelaisvėje jis gerai susipažino su prūsų buitimi, kultūra ir papročiais. IšėjėsIšėjęs į laisvę, aprašė prūsų istoriją, gyvenimą ir legendos (neišliko).
 
=== 1246 ===