Nors turnyro prizai nebuvo dideli, daug ką traukė galimybė patekti į mačą-turnyrą – dalyvavo beveik visi stipriausieji. Ne visi buvo patenkinti [[FIDE]] kongreso sprendimu. Rengiant turnyrą buvo pasiūlymų, kad jei [[Maksas Euvė|M. Euvė]] nugalėtų Groningene, tai mačo turnyro nebereikėtų rengti – skelbti iš kartiškart [[Maksas Euvė|M. Euvę]] pasaulio čempionu. Tad pasaulis laukė, kas bus po [[Groningenas|Groningeno]], ar čempionu taps [[Maksas Euvė|M. Euvė]], ar bus išaiškintas tik 6-asis mačo turnyro dalyvis. Prieš paskutinį turą atmosfera buvo įkaitusi: [[Maksas Euvė|M. Euvė]] nuo lyderio [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] buvo atsilikęs pustaškiu. Bet abiejų lyderių nervai neatlaikė: [[Michailas Botvinikas|M. Botvinikas]] pralaimėjo M. Najdorfui ([[Argentina]]), o [[Maksas Euvė|M. Euvė]] – A. Kotovui ([[SSRS]]). Tad M. Euvė liko antruoju ir jo šalininkų viltys neišsipildė. Šeštasis, laimingasis, paaiškėjo po to, kai trečiuoju prizininku tapo [[Vasilijus Smyslovas|V. Smyslovas]] – jam buvo suteikta teisė žaisti mače turnyre. [[1947]] m. [[Haga|Hagoje]] vykęs [[FIDE]] kongresas (jau dalyvaujant [[SSRS]]) dėl mačo turnyro priėmė galutinį sprendimą – jis turėtų vykti [[1948]] m. pirmajame pusmetyje [[Haga|Hagoje]] ir [[Maskva|Maskvoje]]. <ref name="Šalt2">П. Керес, М. Ботвинник. Матч турнир на первенство мира по шахматам. Харков: Фолио, 1999. С. 304. ISBN 966-03-0564-8.</ref>
