Steponas Batoras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Egzistuoja daug Abiejų tautų stereotipų kurie dažnai yra paremti aklo patriotizmo o ne istorinių faktų. Visiems mano pakeitimams galima rasti daug išorinių (ne Lenkijos ir ne Lietuvos) šaltinių patvirtinančių mano versijos autentiškumą. Husarai visada buvo lengvoji kavalerija praktiškai visose tautose įskaitant ir vengrų iš kurių ir perimta ši tradicija. Steponas Batoras reformavo husarų paskirtį - pradėta kovoti sunkiosios kavalerijos formuotėje, nuo to laiko husarai laikomi sunkiaja kavalerija |
|||
Eilutė 65:
Lietuvių bajorai Stepono Batoro ilgai nenorėjo pripažinti kaip neteisėtai išrinkto valdovo, nes rinkimas vyko lietuviams nedalyvaujant, tačiau, S. Batorui pripažinus lietuvių teises, jį pripažino ir lietuviai. S. Batoras atėjo šalį valdytį turėdamas plačius politinius tikslus. Didelė [[Vengrija|Vengrijos]] dalis buvo užkariauta turkų, pats Batoras titulavosi ir laisvos [[Transilvanija|Transilvanijos]] kunigaikščiu, bet ir ją puolė turkai ir [[Austrija|Austrijos]] [[Habsburgų dinastija|Habsburgai]]. Todėl S. Batoras planavo suorganizuoti [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] valstybių koaliciją su [[Lietuva]] ir [[Lenkija]] prieš bendrus priešus. Tačiau prieš tai jis siekė sutramdyti augančią [[Maskva|Maskvos]] galybę. Steponas Batoras buvo griežtas valdovas, kuris neleido bajorams savavaliauti. Pats būdamas [[Vengrai|vengras]], jis vienodai gerbė lenkų ir lietuvių teises. Steponas Batoras nemokėjo nei lenkiškai, nei lietuviškai, o bendravo [[Lotynų kalba|lotyniškai]].
== S. Batoras sumuša rusus
[[1558]]–[[1583]] m. karas su [[Maskva]], pradėtas dar Žygimanto Augusto, tebesitęsė. Rusai šeimininkavo [[Livonija|Livonijoje]], plėšė Lietuvos rytų pakraščius. Steponas Batoras, būdama energingas ir karo dalykuose nusimanęs vadas, ėmė rūpestingai ruoštis karui. Visų pirma reikėjo pertvarkyti [[Kariuomenė|kariuomenę]]. Nors jau Žygimanto Augusto buvo sudaryta nuolatinė kariuomenė, bet jos nepakako. S. Batoras pradėjo organizuoti valstiečius į vadinamąją rinktinę kariuomenę. Paimtuosius valstiečius atleisdavo nuo visų kitų pareigų. Nuo kiekvieno 20 ha turėjo eiti vienas valstietis. Susidarė gera pėstininkų kariuomenė. Tada bajorai jau mažiau stojo į kariuomenę, pasilikdami savo dvaruose ir ūkininkaudami. Be to, S. Batoras sutvarko artileriją, pasamdė kariuomenės [[Vengrija|Vengrijoje]], pasikvietė žinomų inžinierių iš [[Italija|Italijos]] ir kitų kraštų, sutvarkė maisto tiekimą, žemės darbams pašaukė valstiečius su kirviais ir kastuvais. Taip gerai pasiruošęs [[1579]] m. S. Batoras su didele jungtine Lietuvos ir Lenkijos kariuomene pradėjo karo žygį prieš Maskvą. S. Batoras išstūmė rusus iš Livonijos, rusų žemėje užėmė Polocką ir apgulė [[Pskovas|Pskovą]]. Nusigandęs Maskvos [[caras]] [[Ivanas IV Rūstusis]] ([[rusų kalba|rus.]]: (''Иван Грозный'') ([[1533]]–[[1584]] m.) skubiai paprašė taikos. [[1582]] m. taika buvo pasirašyta dešimčia metų. Lietuva atgavo Livoniją ir Polocką – galėjo pagaliau pailsėti po sunkaus varginančio karo.
| |||