Nag Hamadžio biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

117 baitų pašalinta ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
S (→‎Nuorodos: +{{Vikišaltiniai}})
'''Nag Hamadžio biblioteka''' (dar žinoma '''gnostikiniųgnostinių evangelijų''' ir '''Chenoboskiono rankraščių''' vardu) vadinama [[1945]] m. Nag Hamadžio miestelyje Aukštutiniame [[Egiptas|Egipte]] aptikta ankstyvųjų [[krikščionys|krikščionių]] ir [[gnosticizmas|gnostikų]] tekstų rinkinys.
 
Trylika į odą įrištų [[papirusas|papiruso]] [[kodeksas|kodeksų]] buvo surasti užkasti užlydytuose molio ąsočiuose. Jas atsitiktinai atrado vietinis žemdirbys Muhamedas al-Samanas (Muhammed al-Samman).<ref>[[Marvin Meyer]] ir [[James M. Robinson]], ''The Nag Hammadi Scriptures: The International Edition''. HarperOne, 2007. pp 2-3. {{ISBN|0-06-052378-6}}</ref> Raštus sudaro 52 daugiausia [[gnostinė krikščionybė|gnostinių krikščionių]] [[traktatas|traktatai]], taip pat trys [[Hermetinis rinkinys|Hermetiniam rinkiniui]] priklausantys kūriniai iš ''[[Hermetica|Corpus Hermeticum]]'' ir dalinis kiek pakeistas [[Platonas|Platono]] „[[Valstybė (Platonas)|Valstybės]]“ vertimas. Įvadą ''Nag Hamadžio bibliotekai anglų kalba'' parašiusio religijotyrininko Džeimso Robinsono spėjimu, šie kodeksai galėję priklausyti netoliese buvusiam pachomitų vienuolynui ir buvo užkasti [[Antanazas Aleksandrietis|Antanazui Aleksandriečiui]] savo šventiniame laiške 367 m. pasmerkus [[Kanonas (Biblija)|nekanoninių]] tekstų naudojimą. Tekstų atradimas suteikė daug žinių apie ankstyvąją krikščionybę ir gnosticizmą bei padarė įtaką moderniai religijotyrai.
 
Kodeksai užrašyti [[koptų kalba]]. Vienas geriausiai žinomų bibliotekos tekstų - [[Tomo evangelija]], kurioje dialogu pateiktos Jėzaus sentencijos. Ji yra visa išlikusi. Po atradimo mokslininkai pastebėjo, kad šių posakių fragmentai sutampa su [[1898]] m. [[Oksirinchas|Oksirinche]] atrastaisiais rankraščiais bei atitinka su kitais atrastaisiais ankstyvųjų krikščionių šaltiniais. Manoma, kad Tomo evangelija galėjo būti parašyta II amžiuje, tačiau šaltiniai, kuriais remiasi testas, siekia gerokai ankstesnius laikus.<ref>{{cite book |last=Van Voorst |first=Robert |authorlink=Robert E. Van Voorst |title=Jesus Outside the New Testament: an introduction to the ancient evidence |location=Grand Rapids |publisher=Eerdmans |year=2000 |page=189}}</ref> Kodeksai datuojami III-IV a.
 
Nag Hamadžio kodeksai šiuo metu saugomi [[Koptų muziejus|Koptų muziejuje]] [[Kairas|Kaire]], [[Egiptas|Egipte]].
 
== Atradimas ==
Muhamedas al-Samanas su broliu kasinėdami žemę šalia Džabal al Tarifo uolų atsitiktinai rado beveik metro aukščio raudono molio ąsotį. Indo dangtis buvo sandariai užlydytas, tad broliai indą sudaužė. Tikėdamiesi pasipelnyti iš atradimo broliai apie atradimą iš pradžių niekam nepranešė. Pasiėmę knygas namo, broliai tikėjosi jas palaipsniui parduoti. Manoma, kad dalį rankraščių motina sudegino, tikėdama, kad jie gali „nešti nelaimes“.
 
Po 1946 m. broliai įsivėlė į konfliktą su kitais musulmonų klanais ir rankraščius paliko saugoti koptų šventikui. Brolių svainis III kodeksą perdavė Koptų muziejui. Koptologas ir religijos istorikas Žanas Doresas (Jean Doresse), suvokęs artefakto reikšmingumą, kodeksą pirmąkart paminėjo savo raštuose [[1948]] m. Bėgant metams didžioji traktatų dalis šventiko buvo perduota kipriečiuiskipriečiui senienų prekeiviui iš Kairo, o iš ten pateko į AntikvaroSenienų departamentą, baiminantis, kad bus parduoti už šalies ribų.
 
Po [[Egipto revoliucija (1952 m.)|Egipto revoliucijos]] 1952 m., šie tekstai buvo perduoti Kaire įsikūrusiameįsikūrusiam Koptų muziejujemuziejui ir paskelbti valstybės nuosavybe.<ref name="The Nag Hammadi Library">Robinson, James M. ed., ''The Nag Hammadi Library, revised edition.'' HarperCollins, San Francisco, 1990.</ref> Tuometis muziejaus direktorius Pahoras Labibas buvo suinteresuotas rankraščius saugoti Egipte, jų kilmės šalyje.
 
Tuo tarpu vienas kodeksas Kaire buvo parduotas belgų senienų kolekcionieriui. Po nesėkmingo bandymo kodeksą parduoti Niujorke ar Paryžiuje, šį įsigijo 1951 m. [[Ciurichas|Ciuriche]] veikęs [[Karlo Gustavo Jungo institutas]], tarpininkaujant belgų teologui Žiliui Kispeliui. Planuota kodeksą įteikti garsiam psichologui kaip gimtadienio dovaną. Dėl šios priežasties šis kodeksas dažnai vadinamas [[Jungo kodeksas|Jungo kodeksu]] ir yra klasifikuojamas kaip pirmasis kodeksas rinkinyje.<ref name="The Nag Hammadi Library"/>
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
** ''[[Eugnosto laiškas|Palaimintasis Eugnostas]]''
** ''[[Jėzaus kristausKristaus sofija]]''
** ''[[Išgelbėtojo dialogas]]''
*4-asis kodeksas:
** ''[[Didžiosios nematomos dvasios šventoji knyga]]'', dar vadinama ''[[Egiptiečių koptinė evangelija|Egiptiečių koptine evangelija]]''
*5-asis kodeksas:
** ''Eugnostas Palaimintasis''
** ''[[Epistle of Eugnostos|Eugnostos the Blessed]]''
** ''Pauliaus apokalipsė''
** ''The [[Coptic Apocalypse of Paul|Apocalypse of Paul]]''
** ''ThePirmoji [[FirstJokūbo Apocalypse of James]]apokalipsė''
** ''Antroji Jokūbo apokalipsė''
** ''The [[Second Apocalypse of James]]''
** ''TheAdomo [[Apocalypse of Adam]]apokalipsė''
*6-asis kodeksas:
** ''[[Petro ir dvylikos darbai]]''
** ''[[Marsanes]]''
*11-asis kodeksas:
** ''Žinojimo interpretavimas''
** ''The [[Interpretation of Knowledge]]''
** ''[[Valentinas (gnostikas)|Valentiniečių]] ekspozicija'', ''Apie patepimą'', ''Apie krikštą'' (A ir B) ir ''Apie eucharistiją'' (A ir B)
** ''[[Alogenas]]''