Ilja Repinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Biografija: [[]] |
|||
Eilutė 38:
Ilja Jefimovičius Repinas gimė [[1844]] m. rugpjūčio 5 d. (pagal Julijaus kalendorių liepos 24 d.) [[Čugujevas|Čugujevo]] mieste, Charkovo gubernijoje (dab. [[Ukraina]]). Jo tėvas buvo į atsargą išleistas kareivis Jefimas Vasiljevičius Repinas, motina Tatjana Stepanovna (merg. Bočarova). Šeima buvo skurdi. Būsimajam dailininkui vardas buvo parinktas pagal [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] pranašo [[Elijas|Elijo]] vardą.
1854 m. Ilja Repinas įstojo mokytis į karinę topografijos mokyklą Čugujeve. 1856 m. pradėjo mokytis pas vietos religinių ikonų tapytoją Ivaną Bunakovą. 1859–1863 m. Ilja Repinas atliko pirmuosius menininkų rėmimo draugijos užsakymus religinėje ikonų ir bažnyčios sienų tapyboje. 1863 m. Ilja Repinas keliavo į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. 1864 m. jis gavo leidimą lankyti paskaitas [[Sankt Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija|Dailės akademijoje]] be formalaus studento statuso, susitiko [[Ivanas Kramskojus|Ivaną Kramskojų]]. 1869 m. Ilja Repinas laimėjo pirmąjį savo apdovanojimą dailės srityje – mažąjį aukso medalį už paveikslą „Jobas ir jo draugai“, susitiko [[Vladimiras Stasovas|Vladimirą Stasovą]].
1870 m. Repinas keliavo prie [[Volga|Volgos]], netoli [[Stavropolis|Stavropolio]] piešė eskizus, vaizduojančius Volgos upę ir upės [[barža|baržų]] tempėjus (vad. burliokus). 1871 m. Dailės akademijoje Repinas buvo apdovanotas didžiuoju aukso medaliu už paveikslą „Jajiro dukters prikėlimas“. 1872 m. dailininkas vedė Verą Ševcovą. 1872 m. gimė jo pirmoji duktė Vera. Šiuo laikotarpiu Repinas intensyviai dirbo ties pirmuoju savo kapitaliniu darbu, paveikslu „[[Burliokai prie Volgos]]“, už kurį sumokėti prisiėmė didysis Rusijos kunigaikštis Vladimiras Aleksandrovičius ([[Aleksandras II|caro Aleksandro II]] sūnus). 1873 m. ši drobė buvo baigta. Repinas sutiko meno kolekcionuotoją [[Pavelas Tretjakovas|Pavelą Tretjakovą]], kuris įsigijo jo paveikslų, bei sukūrė paveikslą „Slavų kompozitoriai“. „[[Burliokai prie Volgos]]“ išgarsino dailininką. Jame pavaizduotas sunkus baržos traukėjų darbas, išvargintų žmonių veidai. Paveiksle ženklios socialinio protesto gaidos. Dailininkas tuo metu nebeturėjo materialinių rūpesčių. 1873 m. jis su šeima keliavo į Italiją ir Prancūziją. 1874 m. jam gimė antroji duktė Nadežda. 1874–1875 m. Repinas tapė [[Normandija|Normandijoje]] ir pateikė darbų Paryžiaus [[akademizmas|akademistiniam]] Salonui. Nutapė paveikslą „Paryžiaus kavinė“.
| |||