Michel Ney: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mišelis Nėjus''' ({{fr|Michel Ney}}), [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste – [[1815]] m. [[gruodžio 7]] d.) – kunigaikštis [[de Elchingenas|de Elchingeno]], taip pat [[Prancūzija|prancūzų]] karys, vėliau [[maršalas]].{{šaltinis|{{VLE|XVI|194||Ney Michel (Mišelis Nė, Nėjus)}}}} Pasižymėjo [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] laikotarpiu ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] laikotarpiu. Buvo vienas iš 18 [[Prancūzijos maršalas|Prancūzijos maršalų]], kurie gavo šį laipsnį, kaudamiesi [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] pusėje.

Gimė [[1769]] m. [[sausio 10]] d. Saarlouis mieste, tuomet priklausiusiame Prancūzijai, dabartiniame [[Vokietija|Vokietijos]] [[Saro kraštas|Saro krašte]]. [[1788]] m. pradėjo tarnauti [[eilinis|eiliniu]] [[husarai|husarų]] [[pulkas|pulke]]. Netrukus užsitarnavo narsaus [[kavalerija|kavaleristo]] šlovę. Drąsą demonstravo ir per [[Didžioji Prancūzų revoliucija|revoliucijos karus]]. [[1792]] m. Nėjui buvo suteiktas [[leitenantas|leitenanto]] laipsnis, jis tapo [[generolas|generolo]] Lamaršo [[Adjutantas|adjutantu]]. [[1792]]–[[1794]] m. kovėsi Šiaurės armijos gretose. [[1796]] m. tapo [[brigada|brigados]], o [[1799]] m. [[divizija|divizijos]] [[generolas|generolu]]. [[1802]] m. Mišelis Nėjus, tarpininkaujant [[Žozefina Bogarnje|Žozefinai Bonapart]], vedė jos dukters Hortenzijos artimą draugę Luizą Olgą Aglaj. Po šios santuokos Nėjus suartėjo su Bonapartų-Boharnė klanu. [[1805]] m. tapo Didžiosios armijos 6-ojo [[korpusas|korpuso]] vadu. Pasižymėjo mūšiuose prie Elchingeno, Jenos[[Jėnos mūšis|Jėnos]], Eilau ir kt. Prie Elchingeno (1805.10.14) pats asmeniškai vadovavo dviejų pulkų atakai per [[Dunojus|Dunojų]]. Nors pasipriešinimas buvo aršus, Nėjui pavyko užimti Elchingeno [[abatija|abatiją]] ir Ober Elchingeno kaimą. Draugų ir kareivių Nėjus buvo vadinamas „''Narsiausiu iš narsiausių''“. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]] taip yra pasakęs apie jį: „''Tai liūtas, o ne žmogus!''“. [[1808]] m. vadovavo 6-ajam [[Ispanija|Ispanijos]] armijos korpusui.

[[Gruodžio 13]] d. vadovavo paskutiniam mūšiui [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Kaunas|Kauno]], kur jam pavyko kelioms valandoms sulaikyti [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos armijos]] judėjimą. [[1814]] m. Nėjus ryžosi pareikšti Napoleonui Bonapartui, kad armija atsisako paklusti [[imperatorius|imperatoriaus]] įsakymams. Atėjus į valdžią [[Burbonai|Burbonams]], užėmė aukštą padėtį armijoje, buvo apipiltas karališkomis malonėmis. 1814 m. Nėjui buvo suteiktas Prancūzijos pero titulas, jis vadovavo Didžiosios armijos [[kavalerija]]i – [[Kirasirai|kirasyrams]], [[dragūnai|dragūnams]], raitiesiems jėgeriams ir [[Ulonai|ulonams]]. Tų metų [[gegužė]]s mėn. tapo 6-osios [[karinė apygarda|karinės apygardos]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. Kai ištremtas Napoleonas [[1815]] m. išsilaipino [[Prancūzija|Prancūzijoje]], pažadėjo [[Prancūzijos karalius|karaliui]] [[Liudvikas XVIII|Liudvikui XVIII]] atvežti Bonapartą, „geležiniame narve“.