Lietuvių nacionalistų partija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvių nacionalistų partija''' – [[voldemarininkai|voldemarininkų]] vadovaujamavadovauta radikali [[Lietuva|Lietuvos]] [[nacionalizmas|nacionalistinės]]-[[fašizmas|fašistinės]] krypties politinė [[partija]].{{faktas}} Ji vienintelė iš Lietuvos partijų legaliai veikė [[nacių okupacija Lietuvoje|nacių okupuotoje Lietuvoje]]. Ji buvo įregistruotaĮregistruota [[1941 m. birželio sukilimas | 1941 m. birželio sukilimo]] metu ir nacių uždrausta 1941 m. gruodžio 17 d.

1941 m. liepos 23-24 d. naktį, [[SS]] pritariant, voldemarininkai rengė pučą prieš [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir [[Kauno karo komendatūra|Kauno karo komendatūrą]]. Laikinoji vyriausybė išsilaikė, tačiau kapitonas [[Stasys Kviecinskas]] išleido įsakymą Nr.9 Kauno karo komendatūrai, jog Voldemarininkų Organizacijos Tarybos nutarimu, jisaijis skiriamas Kauno komendantu vietoj [[Jurgis Bobelis | Jurgio Bobelio]], ir majoras [[Kazys Šimkus]] skiriamas Tautos Darbo Apsaugos bataliono vadu vietoj pulkininko [[Andrius Butkūnas | Andriaus Butkūno]]. <ref name="komendatura">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/7/stasys_knezys.htm|title= Stasys Knezys. Kauno karo komendantūros Tautinio darbo batalionas 1941 m. |accessdate=2012 m. rugsėjo 30 d.}}</ref> Netrukus [[Vytautas Reivytis]] buvo paskirtas Lietuvos saugumo policijos vadovu. Taip lietuvių nacionalistų partija perėmė lietuviškas karines institucijas, vėliau – Lietuvių aktyvistų frontui priklausančią spaudą. Po pučo žymiai paspartėjo žydų išžudymas. <ref name="valiusaitis">{{cite web|url=http://www.propatria.lt/2012/07/vidmantas-valiusaitis-kodel-istorikai_6.html |title=Vidmantas Valiušaitis. Kodėl istorikai bijo faktų? |accessdate=2012 m. lapkričio 4 d.}}</ref> Batalionas ir policija talkininkavo [[Hamano skrajojantis būrys| Hamano skrajojančiam būriui]] išžudant Lietuvos provincijos žydus. Prieš pučą per vieną dieną sušaudydavo dešimtis Lietuvos provincijos žydų, o iš kartiškart po pučo ėmė per vieną dieną šaudyti šimtus ir tūkstančius, išžudyti ištisas žydų bendruomenes. <ref name="karlasjegeris">{{cite web |url=http://www.anarchija.lt/index.php/politika/13014-holokausto-lietuvoje-buhalterija-karlo-jagerio-suvestines-zinios-apie-operatyvinio-burio-3-teritorijoje-iki-1941-gruodzio-1-ivykdytas-egzekucijas.html|title=Holokausto Lietuvoje buhalterija: Karlo Jägerio „Suvestinės žinios apie operatyvinio būrio 3 teritorijoje iki 1941 m. gruodžio 1 d. įvykdytas egzekucijas“ |accessdate=2012 m. rugsėjo 30 d.}}</ref>

Liepos 25 d. naujai sudaryta Kauno miesto valdžia, daugiausia iš voldemarininkų: Kauno komendantas kapitonas [[Stasys Kviecinskas]], jo pavaduotojas pulkininkas [[Mykolas Kalmantas]], burmistras [[Kazimieras Palčiauskas]], Kauno policijos vadas [[Kęstutis Renigeris]], komendantūros organizacinio skyriaus viršininkas majoras [[Antanas Biknaitis]], Saugumo departamento direktorius [[Vytautas Reivytis]] ir Policijos departamento direktorius [[Ignas Taunys]]. Valdžia, su vokiečiais patikslinusi Kauno žydų geto kūrimą, nusprendė leisti jiems pasiimti tik profesijos įrankius ir naujoms gyvenimo sąlygoms būtiną mantą. Visą kitą jų turtą pasisavino Kauno miesto savivaldybė. <ref name="karlasjegeris2">{{cite web |url=http://www.genocid.lt/Leidyba/9/recenzijos.htm|title=Kita versija (Dalia Kuodytė, „Vieno dokumento istorija ir ne tik…“, Genocidas ir rezistencija, 2000, Nr. 2(8)) |accessdate=2012 m. spalio 2 d.}}</ref>

[[1941]] m. [[gruodžio 17]] d. ėmus kelti lietuvių diskriminavimo, stiprėjančios cenzūros, Lietuvos nepriklausomybės klausimus Lietuvių nacionalistų partija uždrausta.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuviu-nacionalistu-partija-15418 Visuotinė lietuvių enciklopedija]</ref> Po partijos uždraudimo, dalis narių pasitraukė į antinacinį pogrindį, į [[Vyriausias lietuvių komitetas|Vyriausią lietuvių komitetą]], dalis - talkininkavo nacių valdžiai. [[Klemensas Brunius]], [[Stasys Puodžius]] už savo veiklą buvo gestapo suimti ir kalinami.