Ornamentas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nuo 4-o sakinio pabaigta antra pastraipa ir pridėta naujai trečia (iš TLE) |
||
Eilutė 3:
'''Ornamentas''' ({{la|ornamentum – papuošalas}}) – puošybinis elementas [[dailė]]je bei [[architektūra|architektūroje]], kelių besikartojančių geometrinių arba vaizdinių figūrų raštas.<ref>http://www.tzz.lt/o/ornamentas</ref>
Ornamentų knygos pasirodė [[Vokietija|Vokietijoje]] jau XVI amžiuje.<ref>http://www.musicalia.lt/audiniai/istakos/knygos.htm</ref> Jose pateikti raštų pavyzdžiai tiko [[audimas|audimui]], [[rankdarbiai|rankdarbiams]], raštų spausdinimui ant medžiagos, knygų, akmens, medžio, metalo dirbinių puošybai. Ornamentais gražinti namų apyvokos daiktai, [[amatininkas|amatininkų]] gaminiai, [[ginklas|ginklai]], [[baldai]], [[statinys|statinių]] vidus ir išorė, žmogaus kūnas ([[tatuiruotė]]s). Kai kada turi simbolinę ar maginę reikšmę. Pagal motyvą būna geometrinis, augalinis, zoomorfinis, antropomorfinis, pagal komponavimo būdą – juostinis, centriškasis, ištisinis arba tinklinis, simetriškasis, asimetriškasis, pagal atlikimo techniką – pieštas, tapytas, austas, raižytas, lipdytas, kalstytas, pjaustytas, siuvinėtas, inkrustuotas.
Pvz., Lietuvos teritorijoje jau nuo IV-III tūkst. pr. Kr. ornamentais (kontūrinė raižyba) buvo dekoruojami buitiniai dirbiniai. Vienas ankstyviausių – raižytas geometrinis ornamentas. III-II tūkst. pr. Kr. keramikos dirbiniai buvo puošiami įspaustų duobučių, šukų, virvelių motyvų ornamentais, pirmaisiais amžiais po Kr. įvairūs metalo, kaulo dirbiniai, ginklai – dažniausiai raižytais arba įspaustais akučių, taškelių, kryžiukų motyvų ornamentais, simbolizuojančiais saulę, mėnulį. Iki I tūkst. vidurio turėjo maginę reikšmę, vėliau virto ir puošybos elementu.
== Literatūra ==
| |||