'''Mersija''' buvo – viduramžių anglosaksų karalystė. Pavadinimas atsiradokilo, lotynizavus ''Mierce'' ar ''Myrce'' (pasienio žmonės). Karalystės centras buvo [[Trentas (upė)|Trento]] baseine. Mersijos sostinė buvo – [[Tamvertas]] nuo [[584]] m., kai karalius [[Kreoda]] čia pastatė tvirtovę. Ponuo to kituslaikotarpio Mesija 300 metų dominavo priversdama paklusti ar prisijungdama Mersija dominavo kitas karalystes į pietus nuo [[Hamberio estuarija|Hamberio]]: Rytų Angliją, Eseksą, Kentą, Saseksą ir Veseksą. [[Ofa|Ofos]], liepusio supilti pylimą, atskyrusi anglosaksų ir velsų karalystes, valdymas laikomas Mersijos aukso amžiumi.
Mersija iš pradžių buvo pagoniška karalystė, bet karalius [[Peada]] priėmė krikščionybę apie [[656]] m. irpriėmė krikščionybę. VII a. pabaigoje jikrikščionybė išplito karalystėje. Mersijos vyskupystė buvo įkurta 656 m., o pirmasis vyskupas Diuma valdė iš Reptono. [[669]] m. penktasis vyskupas Šv. Čadas perkėlė centrą į Ličfyldą ir vyskupystės centras ten išliko iki dabaršių dienų. [[691]] m. Vyskupystėvyskupystė pakeitė pavadinimą iš Mersijos į Ličfyldo. Vyskupystė buvo trumpam laikui buvo tapusi archivyskupyste tarp 787 m. ir 799 m., bet statusas buvo panaikintas 803 m.
IX a. danų vikingai užėmė didžiąją Mersijos dalį. Paskutinis Mersijos karalius [[Keolvulfas II]] mirė [[879]] m. Po to valdė Mersijos lordai. ir karalienėsMersija nesugebėjo išsaugoti nepriklausomybės ir karalystė buvo prijunta prie Vesekso.
